Europos ir JAV enterinės ir parenterinės mitybos draugijos (ESPEN ir ASPEN), kurios remiasi tik mokslinių tyrimų rezultatais, skelbia, kad viena pirmųjų ir svarbiausių rekomendacijų sergant onkologine liga yra nesilaikyti jokių ribojančių dietų.

Gydytojos dietologės Auksės Gečionienės teigimu, onkologiniams pacientams labai svarbu nenumesti svorio, nes kiekvienas prarastas kilogramas mažina raumenų masę, o onkologiniams ligoniams labai svarbu ją išsaugoti.

Dietologė pažymi, kad onkologinį procesą lydi uždegimas, kuris palengvina baltymų atpalaidavimą iš raumenų, o tai lemia raumenų nykimą. Todėl ligoniai dažnai jaučia silpnumą, jiems sunkiau atgauti jėgas gydymo metu ir po jo, atkurti imuninę sistemą ir kovoti su vėžiu. Reikia žinoti, kad raumenys lemia ne tik rankų ar kojų stiprumą. Vienas stipriausių žmogaus raumenų yra širdis, kuri nenuilstamai varinėja kraują ir taip aprūpina visą organizmą deguonimi ir būtinomis medžiagomis.

Raumenys dalyvauja kvėpavimo, virškinimo procese. Todėl, kai dėl ligos nyksta raumenys, jie nyksta visame organizme. Ir tai vyksta lygiagrečiai: sergančiam asmeniui tampa sunku judėti, nes nyksta rankų ir kojų raumenys. Kartu vystosi širdies pažaida, didėja širdies nepakankamumo rizika, sunkėja kvėpavimas, atsiranda virškinimo sutrikimų, nes atitinkamai silpnėja širdies, kvėpavimo, žarnyno raumenys. Po chemoterapijos ligonius dažnai vargina širdies ligos, tačiau jų atsiradimą nulemia ne vien tai, kad chemoterapija yra kardiotoksiška, bet ir tai, kad dėl nepakankamos mitybos nyksta širdies raumens masė. Todėl onkologiniam ligoniui būtina valgyti, ypač aktyvaus gydymo, atsigavimo metu, kad tik nebūtų prarastas nė vienas kilogramas.

„Kiekvieno kilogramo praradimas, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, trumpina išgyvenamumą. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad gerklės vėžio atveju ši tikimybė skyrėsi net 11 kartų: pacientų, kurie nenumetė nė kilogramo, vidutinis išgyvenamumas buvo 79 mėn., o per 3 mėn. netekusių 5–7 kg – tik 7 mėn.“, – teigia gydytoja A.Gečionienė.

Kokie produktai naudingi sergant vėžiu?

Foto: Shutterstock


Onkologiniams ligoniams reikia visų maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Labai svarbu kasdien gauti pakankamą baltymų kiekį, kuris padeda išlaikyti raumeninį audinį. Pagrindiniai jo šaltiniai – mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės. Dietologė pabrėžia, kad sergant vėžiu naudingi tie produktai, kurie mažina uždegimą ir didina apetitą. Uždegimą mažina įvairūs natūraliai užauginti vaisiai, daržovės. Taip pat omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra šaltųjų jūrų žuvyse (lašiša, silkė, sardinės, tunas ir ančiuviai).

Onkologiniams ligoniams reikėtų vengti transriebalų, t.y. margarino ir kitų sukietintų aliejų. Jų yra įvairiuose miltiniuose gaminiuose, pyraguose, sausainiuose, kurie gaminami pramoniniu būdu. Taip pat įvairių rūkytų, neaišku kokiame tirpale mirkytų, pvz., dūmo skonio, ir pan. gaminių. Su šiais produktais nėra atlikta daug mokslinių tyrimų, tačiau visų jų rezultatai skelbia, kad papildomos medžiagos, kurios dedamos kaip priedai (nitritinė druska, įvairūs nenatūralūs konservantai, kurie leidžia išlaikyti gaminį kuo ilgiau arba suteikti jam skonio), prisideda prie onkologinių procesų. Onkologiniam ligoniui reikėtų rinktis natūralesnį maistą, sezonines daržoves ir vaisius. Mėsą geriau išvirti ar iškepti orkaitėje ir dėti ant sumuštinio vietoje dešros. Vengti pyragaičių, sausainių, kurie galioja metus. Geriau pačiam išsikepti pyragą.

„Kalbėdama apie mitybą ir maisto įtaką, visada pabrėžiu, kad kone svarbiausias veiksnys yra saikas. Tiek cukraus, tiek raudonos mėsos, kurių kenksmingumo mitas – neva šie produktai skatina vėžinius procesus, jau sugriautas, tiek apskritai visų, net ir sveikų produktų, reikėtų valgyti saikingai. Per dieną suvalgę vieną bandelę ar porciją raudonos mėsos, tikrai vėžio nepaspartinsime. Tačiau jeigu tai yra vyraujantys produktai, kurių valgoma 3–4 kartus per dieną, onkologinės ligos tikimybė didėja. Ypač jeigu tarp dažnai vartojamų produktų yra rūkyti mėsos gaminiai ar kitas dėl ilgo tinkamumo vartoti perdirbtas maistas“, – pagrindines mitybos taisykles vardija pašnekovė.

Daugiau kalorijų ir baltymų

Dietologė A.Gečionienė pažymi, kad sergant vėžiu svarbu užtikrinti didesnį nei įprastą kalorijų kiekį, kad per dieną žmogus gautų bent 30 kcal 1 kg kūno svorio. Maistas turėtų būti baltyminis, t.y. ne mažiau nei 1–1,5 g baltymų 1 kg kūno svorio, t.y. kone dvigubai daugiau nei rekomenduojama nesergantiems vėžiu. Baltymų reikia daug, kad, kaip jau minėta, apsaugotume raumenų masę nuo nykimo.

Kai ligonis išsekęs, tiek dėl ligos, tiek dėl nepakankamos ir netinkamos mitybos, gali tekti nutraukti gydymą, didėja komplikacijų rizika. Nepakankama mityba neigiamai veikia audinius, organizmą bei jo funkcijas, silpnėja imunitetas, ir galiausiai visa tai turi didelę įtaką gydymo veiksmingumui ir ligos baigčiai.

Papildyti mitybą naudingomis medžiagomis

Polifenoliai
Foto: Shutterstock


Pramonės pasiekimai lėmė modifikuotų, rafinuotų, t.y. menkaverčių, produktų atsiradimą. Tai lemia, kad dažnai net ir sveikai maitinantis nepavyksta užtikrinti pakankamą tam tikrų medžiagų, kurios yra naudingos onkologiniams ligoniams, kiekį. Todėl patariama jų vartoti papildomai.

Gydytoja A.Gečionienė pažymi, kad onkologiniams ligoniams itin naudingi augaliniai polifenoliai. Apie jų naudą šiandien plačiai kalbama įvairiose mokslinėse konferencijose, publikacijose, studijose, yra atlikta daugybė tyrimų, kad polifenoliai veikia kaip stiprus antioksidantų šaltinis. Jie yra labiausiai mokslo ištirti ir turintys daugiausia įrodymų.

Kodėl būtent skysti polifenoliai?

Tačiau jau žinoma, kad dauguma net ir plačiai reklamuojamų polifenolių tablečių ar kapsulių pavidalu ypač sunkiai pasisavinami mūsų organizmo ir gali sudirginti bei papildomai apkrauti ir taip jautrų onkologinių pacientų žarnyną ar skrandį. Vaistinių augalų tyrėjo, farmakologo, vaistų eksperto Laimio Akramo teigimu, būtent dėl prasto polifenolių pasisavinimo Lietuvos mokslininkai ėmėsi ieškoti sprendimų, pagerinančių polifenolių biologinį pasisavinimą, ir sukūrė skystus polifenolius, kurie pagaminti pasitelkiant efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol. Atliktų farmakokinetinių tyrimų rezultatai įrodo, jog naujos technologijos leidžia užtikrinti, kad, vartojant skystus polifenolius, jų pasisavinimą galima padidinti iki 6, o, kai kurių tyrimų duomenimis, net ir dešimtimis kartų.

„Be to, labai svarbu ir tai, kad, vartojant skystą polifenolių formą, ne tik pasiekiama kelis kartus didesnė koncentracija, bet ir tai, kad ji išlieka stabili ir po 10–12 val.“, – pranašumus vardija vaistų ekspertas.

Sergant onkologine liga dažnai sutrinka virškinamoji sistema. Todėl, nusprendus pavartoti papildomų medžiagų, itin svarbu tinkamai pasirinkti preparato formą, kad skrandis, virškinamoji sistema nebūtų papildomai dirginami, o kepenys – apkrautos.

„Noriu akcentuoti, kad iš kapsulėse, tabletėse esančių veikliųjų medžiagų pasisavinami vos keli jų procentai. Dar blogiau šis procesas vyksta, kai skrandis, kepenys, virškinamasis traktas pažeisti ligos, gydymo. Be to, ir pačios kapsulės ar tabletės gali dirginti ir taip įjautrintą onkologinių ligonių virškinamąją sistemą. Todėl šiems ligoniams patariama vartoti skystas polifenolių formas“, – pataria vaistų ekspertas.