Po laiko?
Po didelės rizikos kontakto saviizoliacijoje atsidūręs dažnas sunerimsta. Kelia klausimą, ką būtų galima padaryti, kad nesusirgtų. Tokiu atveju, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pataria vartoti vitaminą D, probiotikus (gerąsias bakterijas), open-cell spirulina elementus. Susirgus, jei galimybės leidžia, į naudą ir liposominis vitaminas C.
„Tuomet ištrauktas COVID-19 „loterijos bilietas“ galimai bus ne toks neapdraustas“, – sako ji. Tačiau tuoj pat pabrėžia, kad imunitetu reikia rūpintis kasdien. O ne tada, kai sveikata sušlubuoja. Gydytoja įvardija kelis paprastus, imuniteto veiklą padedančius palaikyti veiksmus. Viena kita minutė kasdien – ir neteks paskutinę akimirką stresuoti, nežinant, kaip sustiprinti organizmo atsparumą ligoms.
„Pandemijos metu atlikta jau daug mokslinių tyrimų. Rezultatai kalba patys už save. Net daugiau kaip 80 procentų ligoninėse gydomų sunkios būklės COVID-19 pacientų nustatytas didelis vitamino D kiekio organizme nepakankamumas arba jis svyruoja ant trūkumo ribos“, – žiniomis dalijasi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Neleiskite išsausėti gleivinei
Kasmet peršalimo ir gripo ligų sezonas prasideda subjurus orams. Tada pradedamas ir šildymo sezonas. Oras aplinkoje išsausėja. Jo drėgnumas, nukritęs žemiau 30-40 proc., ypač nepalankus nosies ir gerklės gleivinėms. Susidaro itin palankios sąlygos virusams prikibti. Jie mėgsta sausą terpę, be apsauginių gleivių. Namuose svarbu palaikyti 50-60 proc. santykinį drėgnumą. Vėdinti kambarius. Jei radiatoriai nėra reguliuojami ir per daug įkaista, ant jų nakčiai galima užmesti šlapius rankšluosčius.
„Galimai prikibusius virusus įmanoma išplauti ar bent sumažinti jų kiekį nosyje tiek, kad liga nespėtų įsisiūbuoti“, – tikina J.Dūdienė, primindama kas kartą, vos grįžus namo, plauti nosį. Ši procedūra, kai naudojamas druskingas vanduo, o ne purškalas iš flakonėlio, padeda ir prasidėjus slogai. Pagreitina gijimo procesą.
Galingos bakterijos ir vitaminas D
Palaikyti sveiką žarnyno gleivinę padėti galima su darniai mūsų organizme gyvenančiomis gerosiomis bakterijomis. Jos, pasak gydytojos, yra galingiausia imuniteto grandis. Žinoma, kaip visur, taip ir čia yra ne tik geroji pusė. Nustelbti gerąsias bakterijas taikosi blogosios. Idant to neįvyktų, būtina sumažinti suvalgomų saldumynų kiekį, nes geriausias maistas blogosioms bakterijoms yra būtent cukrus.
Šiuo atveju vėl reikia atminti sveikos, subalansuotos mitybos svarbą. „Žmogui būtų palanku kasdien suvalgyti raugintų kopūstų, agurkų, rauginto pieno ar natūralaus jogurto“, – pataria J.Dūdienė. Jį perkant svarbu atkreipti dėmesį, kad būtų neužsaldintas. Jei nemėgstate jogurto valgyti vieno, jį galima paskaninti. Tam puikiai tiks natūralūs vaisiai.
O apie vitamino D vartojimo būtinybę gydytoja nedaugžodžiauja. „Šis klausimas nebediskutuotinas – kiekviena šeima Lietuvoje šio vitamino turi vartoti profilaktiškai“, – pabrėžia ji. Suaugusiems dienos norma yra 2000-4000 TV, paaugliams – 2000 TV, o vaikams 800-1000 TV. Tiesa, dėl pastarųjų reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Jeigu kraujo tyrimo rezultatai tai leidžia, galimos ir didesnės dozės.
„Pandemijos metu atlikta jau daug mokslinių tyrimų. Rezultatai kalba patys už save. Net daugiau kaip 80 procentų ligoninėse gydomų sunkios būklės COVID-19 pacientų nustatytas didelis vitamino D kiekio organizme nepakankamumas arba jis svyruoja ant trūkumo ribos“, – žiniomis dalijasi J.Dūdienė. Ji taip pat pasakoja, kad senelių namuose gulintiems gyventojams jau ankstesniais metais buvo atlikti vitamino D tyrimai parodė nerimą keliančius rezultatus. Tyrime nustatyti skaičiai buvo stulbinamai žemi.
Verta žinoti
Gydytoja pažymi, kad labiausiai už viską vertina individualų gydytojo ir paciento pokalbį. Tiki, kad jo metu galima rasti geriausius sprendimus. Taip pat papildomai išskiria šias, imunitetą stiprinančias veiklas:
- pasivaikščiojimas gryname ore;
- aktyvūs žaidimai;
- šokiai ar kitoks sportas;
- kokybiškas pakankamos trukmės miegas kambaryje, kuriame temperatūra siekia 18-19 °C.
