Atsako šeimos gydytoja Jurga Dūdienė:
– Skaitytojos simptomai iš tiesų panašūs į tuos, kurie gali atsirasti dėl ilgo sėdimo darbo. Prie tokių pojūčių ypač gali prisidėti netaisyklinga sėdėsena. Pavyzdžiui, jeigu dirbant tenka ilgą laiką būti nuleidus galvą, keliama įtampa pečių juostoje. Tačiau nereikėtų skubėti atmesti ir kitų veiksnių. Dėl galvos skausmo man pirmiausiai norėtųsi paklausti pacientės, kiek per dieną ji išgeria vandens. Galiu daryti prielaidą, kad ne tiek, kiek turėtų. Dėl to pradeda reikštis dehidratacijos požymiai. Tokiu atveju paprasčiausias gydymo metodas būtų – gerti daugiau vandens.
Kita vertus, jeigu išvardyti simptomai kartojasi, reikėtų pasidaryti bendruosius kraujo tyrimus. Ir juos pakartoti bent kartą per metus. Išsitirti ir cukraus, hemoglobino kiekį kraujyje. Kartu, aišku, matomas ir kitas rodiklis – hematokritas, kuris aiškiai parodo, kiek žmogus tą parą yra išgėręs vandens.
Beje, norėčiau pabrėžti tai, kad 37°C temperatūros nevertinčiau kaip karščiavimo. Jei ji nekyla aukščiau šios ribos, ją galima laikyti normalia. Ji gali svyruoti dienos metu. Taip pat moterims ciklo dienomis. Mat tam įtaką daro ir menstruacijų cikliškumas.
– Kodėl sėdimas darbas gali būti toks žalingas?
– Pirmiausia todėl, kad tai – absoliuti visų sąnarių nejudra. Reikia suprasti, kad normalią kraujotaką sąnariuose galime užtikrinti tik tada, kai vyksta raumenų susitraukimas. Kitaip sakant, judesio metu. Jeigu žmogus nuolat sėdi, sąnariai tiek pat laiko yra neaprūpinami krauju. O jeigu to sėdėjimo metu dar ir negeriamas vanduo, kas yra įprasta darbo biure praktika, negaunama ne tik pakankamai kraujo, bet ir vandens. Visa tai ateityje atsiliepia su tikėtina sąnarių liga – artroze, artritu ar kita.
Vien tik sėdint, mažajame dubenyje susidaro kraujo sąstovis. O jis – tai tas pats kaip ir pelkė, kur stovintis vanduo. Joje veisiasi velniai. Ne vienas pacientas skundžiasi, kad nuo sėdimo darbo „įsigijo hemorojų“. Jį kaip ir pečių juostos sustingimą dažnai ir lemia nuolatinis, nejudrus sėdėjimas kėdėje. Kraujo sąstovis mažajame dubenyje gali atsiliepti ir vaisingumui. Tiek vyrų, tiek moterų.
– Į ką svarbu atkreipti dėmesį, idant netaisyklinga laikysena sėdint netaptų varginamų simptomų priežastimi?
– Jeigu yra galimybė, reikėtų pasidėti nedidelę kėdutę kojoms. Pečiai turėtų būti nuleisti. Kompiuterio ekranas ant stalo turėtų būti akių lygyje. Idealiu atveju kėdė turėtų būti ergonominė. Taip pat svarbios pertraukos. Ne tik akims – pažiūrėjimui į tolį, ne į ekraną. Tačiau svarbu ir atsistoti ar tiesiog pasirąžyti, pasimuistyti bent toje pačioje kėdėje. Ir kineziterapeutai pataria būti judriems pačioje kėdėje – nesėdėti sustingus. Tie patys Kėgelio pratimai (tarpvietės raumenų susitraukimai mažajame dubenyje) gali būti sėkmingai atliekami ir sėdint.
Naudinga būtų nusistatyti laikmatį ar kokį nors kitą priminimą, kuris suskambėtų kas 20–30 minučių. Jo signalas turėtų būti kaip kvietimas pajudėti. Iš pradžių tai teks daryti priverstinai. Tačiau pasiryžti verta. Ilgainiui nebereikės nei priminimo. Tai taps įpročiu.
– Ką galėtumėte patarti tiems, kurie, grįžę iš darbo biure, jaučiasi it po dienos malkų skaldymo?
– Po darbo valandų būtų galima susikurti tam tikrą ritualą. Pavyzdžiui, neskubėti tiesiai namo, o pasivaikščioti. Kad ir apsukti kelis ratus aplink namą. Taip ir pajudėsite, ir mintis išvėdinsite. Tie, kas mėgsta šokti, darbo pabaigoje, nors ir visi kolegos – teįsijungia muziką ir tesušoka pagal vieną dainą. Ir lai tai tampa rutina, padėsiančia iš darbo išeiti su gera nuotaika.
