Kai kuriems asmenims jis linkęs vis atsinaujinti – tuomet tai recidyvuojantis lėtinis sinusitas, rimtai trikdantis gyvenimo kokybę ir sukeliantis nemažai sveikatos problemų. Būna ir taip, kad neaiškios kilmės lėtinio galvos skausmo priežastis gali būti būtent lėtinis sinusitas – ieškant galvos skausmo „kaltininkų“ būtina pasitikrinti ir dėl jo.
Sinusitas – tai bakterinė infekcija
Sinusitą sukelia bakterijos. Dažniausiai tai – H. influenzae, S. pneumoniae, S. aureus ir kitos. Neretai sinusitas prasideda nuo virusinės infekcijos ir įvardijamas kaip bakterijų sukelta komplikacija. Gali pakakti paprasčiausios, visai nekaltos ir tinkamai negydomos slogos – po poros savaičių ji tampa prienosinių ančių uždegimu su varginančiais simptomais. Virusinės infekcijos metu paburksta sinuso gleivinė, todėl sinuso anga tampa siauresnė ir sutrinka jo drenažas. Sinuse pradeda kauptis sekretas, kuriame galiausiai išsivysto bakterinė infekcija. Gali būti paveikiamas žandinis, kaktinis, pleištinis ir akytlaukinis sinusas arba net keletas jų.
Sergantis asmuo patiria nemažai nepatogumų
Sinusito simptomai itin nemalonūs. Iš nosies teka pūlingas sekretas, kamuoja karščiavimas ir būdingas nosies užsikimšimas, todėl sunkiau kvėpuoti. Sinusitu sergantiems asmenims skauda galvą ir įvairias veido sritis. Be to, gali patinti veidas, kamuoti jo pilnumo jausmas. Gali atrodyti, kad skauda akis, dantis – skausmo ir patinimo lokalizacija priklauso nuo to, kurie prienosiniai ančiai pažeisti infekcijos. Kai kuriais atvejais gali skaudėti visą galvą, tokiais atvejais pacientui sunku nurodyti skausmo lokalizaciją. Būdinga ir tai, kad skausmas gali sustiprėti pasilenkus ar būtent antroje dienos pusėje. Sinusitas gali būti diagnozuojamas tuomet, kaip ligos simptomai tęsiasi apie 10–14 dienų, o prieš tai virusinė sloga ne lengvėjo, o pradėjo sunkėti apie 5–7 dieną nuo jos pradžios (tai rodo galimą slogos komplikavimąsi bakterine infekcija). Sinusito diagnozę patvirtinti padeda pasireiškiantis karščiavimas ir ilgiau nei savaitę išliekančios pūlingos išskyros iš nosies. Pastebima, kad specialūs nosies purškalai ar lašai veikia nepakankamai.
Serga ir vaikai, ir suaugusieji
Sinusitas ne taip jau retai pasitaiko ir vaikams. Jie labai dažnai serga paprastuoju peršalimu, kurio priežastis daugeliu atvejų yra būtent virusai, o virusinės infekcijos metu susidaro palankesnės sąlygos antrinėms bakterinėms infekcijoms, pavyzdžiui, prienosinių ančių uždegimui. Pastebėta, kad sinusitas dažniau paliečia tuos vaikus, kuriems reguliariai kartojasi įvairūs viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, kamuoja alerginis rinitas. Be to, suprantama, kad vaiko imuninė sistema dar ne tokia subrendusi. Prienosinių ančių uždegimas dažniau vargina tuos suaugusiuosius, kuriems taip pat dažniau pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimai. Sinusitas dažniau aplanko ir tuos asmenis, kuriems būdingi tam tikri anatominiai ypatumai, kai netaisyklinga nosies pertvara ar nosies kriauklės pakitimai sukuria palankias sąlygas ūminio sinusito išsivystymui. Dažniau sinusitu serga plaukikai ir rūkantys asmenys. Sinusitas gali išsivystyti kaip dantų infekcijų ar gastroezofaginio refliukso komplikacija. Ir tai tik keletas pavyzdžių – ne visuomet žinoma, kodėl asmuo dažniau serga sinusitu, tačiau manoma, kad jo išsivystymui itin daug įtakos turi silpnesnė imuninė sistema.
Trumpai apie gydymą ir galimas komplikacijas
Sinusitas gydomas antibiotikų deriniais, dekongestantais, antihistaminiais vaistais, vietiniais kortikosteroidais ir sekretą skystinančiais vaistiniais preparatais. Itin naudingas hipertoninės koncentracijos jūros vanduo. Tai natūrali priemonė, mažinanti nosies ertmių ir sinusų užsikimšimą, tad itin tinkama būtent sinusito atveju. Kai kada prireikia chirurginės punkcijos, ypač tuomet, kai minėtieji vaistai norimo efekto nesuteikia. Sinusitą gydyti būtina, nes negydoma liga gresia rimtomis komplikacijomis – nuo regos nervo pažeidimo iki smegenų pūlinių.
