Seniau ortodontiniam gydymui suaugęs žmogus pasiryždavo labai retai, nes vyravo tokia nuostata, jog ortodontija ir breketai – tik paaugliams. O dabar vis daugiau suaugusiųjų nori gražios šypsenos ir tą nori daryti pasirenkant metodus, kurie kiek įmanoma labiau išsaugoja savų dantų audinius. Taigi geriau juos tiesina, nei pasiryžta šlifavimui ir estetiniam plombavimui ar protezavimui norint užmaskuoti dantų kreivumą.

Estetinis gydymas – dažnai pasirenkamas variantas, kai norisi investuoti kiek mažiau, tačiau džiaugtis gražia šypsena. Kita vertus, būtina atsižvelgti į individualią paciento dantų ir ypač sąkandžio būklę – jei estetinis plombavimas atliekamas esant netaisyklingam sąkandžiui, labai gali būti, kad pinigus žmogus tiesiog išmetė į balą, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

„Graži, tiesi šypsena išgaunama arba estetinio dantų plombavimo metu, arba priklijuojant laminates. Pastarąsias galėčiau prilyginti dirbtinių nagų priauginimui – prie natūralaus danties priklijuojama plona keramikinė plokštelė, ją ir vadiname laminate, – pasakoja gydytoja ortodontė Ugnė Sadauskienė. – Tačiau jei toks estetinis gydymas buvo atliktas nekreipiant dėmesio į blogą dantų sąkandį, nei estetinis plombavimas, nei laminatės ilgai neišbūna – jos nuolat traumuojamos netaisyklingai sukandant dantis, todėl tiesiog nutrupa. Arba būna atvejų, kad pacientai nori gražių dantų kiek įmanoma greičiau – tada renkasi estetinį plombavimą ar protezavimą, nes į ortodontinį gydymą reikia investuoti laiko.

O vėliau, pamačius koks išeina rezultatas, supranta, kad tos restauracijos nėra visgi tokios patvarios – tada jau ryžtasi atlikti ortodontinį gydymą. Ir deja, sumoka daug daugiau, nei iš karto būtų pasirinkę dantų tiesinimą. O tuomet jau žmogui belieka ateiti pas ortodontą ir rinktis, ar jis nori dantis tiesinti ir koreguoti sąkandį kapomis, ar breketais. Ir tik tada, kai dantys jau savo vietoje, pamatome tikrąjį vaizdą – kreivam, nutrupėjusiu paviršium dančiui, kuriuo buvo kandama arba kramtomas maistas, greičiausiai reikės estetinio atstatymo, tačiau toks atstatymas yra kur kas mažesnis savo apimtimi, mažiau invazyvus ir pigesnis. Gali būti, kad trūks, tarkim, pusės danties, tačiau kai sąkandis jau taisyklingas, drąsiai galima ir tas pačias laminates klijuoti, ir atlikti estetiką – niekas nebetrupės, nebus traumuojama, o išvaizda pasikeis kardinaliai.“

Ugnė Sadauskienė
Foto: Organizacijos nuotr.

Iškrito ar išrovė dantį? Pirmyn pas ortodontą!

Visuomenė tampa sąmoninga ir vis labiau suvokia, kad dantimis rūpintis reikia itin atsakingai. Tačiau retas suaugęs žino, kad jei jam dėl kokių nors priežasčių buvo išrautas arba iškrito dantis, rekomenduojama apsilankyti būtent pas ortodontą – mediką, kuris atsakingas už dantų tiesumą bei taisyklingą sąkandį.

„Tiek suaugusiems, tiek vaikams galioja ta pati taisyklė: nėra danties, vadinasi, tuščia vieta ilgai nebus – šalia esantys dantys „sugrius“ į tą vietą, iki tol buvusi nepriekaištinga šypsena pasislinks ir toli gražu nebebus tokia nepriekaištinga“, – pasakoja ortodontė.

Pasak jos, to išvengti galima dviem būdais: arba vos netekus danties pasirūpinti, kad į tuščią vietą būtų įsuktas implantas (jei visi dantys tiesūs), arba, jei jau taip nutiko, kad situacija nebuvo suvaldyta, tą konkrečią vietą galima tiesinti kapomis arba breketais. O jau kai tarpas vėl atsiranda – įsisukti implantą. Taip pat kartais į ištraukto danties vietą galima ortodontiškai sustumti kitus dantis– taip sutaupoma lėšų implantui. Jei tuščia vieta šone, breketų sistemos net nesimatys, nes kartais nėra jokio reikalo jų dėti ant visų dantų.

„Išeitis visuomet yra, svarbu nelaukti ir lankytis pas mediką. Kuo anksčiau pacientas papasakoja apie savo bėdas, tuo pigiau jos ištaisomos, nes vėliau situacija tik blogėja. Dar noriu paminėti vieną gana dažnai pasitaikančią komplikaciją. Netekus, tarkim, apatinio danties, viršutinis iš kaulo pradeda slysti žemyn, liaudiškai tariant, ieško kramtymo bičiulio. Jo neranda ir dar labiau leidžiasi žemyn, o tada sulaukiame paciento su tarpu apatiniame žandikaulyje vietoje danties ir tarsi pusiau išslinkusiu iš kaulo dantimi viršutiniame žandikaulyje. Tenka sukti implantą apačioje, o priešingą dantį viršuje breketais grąžinti atgal į buvusią vietą“, – ortodontijos subtilybėmis dalijasi U. Sadauskienė.

Moterys sau dėmesio skiria mažiau nei vyrai

Gydytoja pastebi tam tikrus skirtumus tarp moterų ir vyrų. Jei jau pastarieji atvyksta, tai nori maksimalaus rezultato, ir juos galima suskirstyti į dvi grupes: vieni nori rezultato čia ir dabar, kiti kantriai nešioja breketus ar kapas. O moterys į ortodonto kabinetą užsuka dažniausiai su vaikais. Į save jos investuoja dažniau jaunesniame amžiuje, o sukūrusios šeimas tą daro rečiau, nes prioritetas – vaikai, tad užsisukusios buityje savęs jos nebepastebi arba skirti pinigų nenori. O vyresniame amžiuje savimi labiau linkę rūpintis vyrai.

„Tai suprantama, nes dantų tiesinimas ir sąkandžio koregavimas vyresniame amžiuje iš tiesų nepigus, todėl nuolat kartojame – rūpinkitės vaikų dantukų tiesumu ir sąkandžiu kol jie dar pradinukai, tada viskas atliekama ir gerokai greičiau, ir pigiau", – primena Kauno Lazerinės odontologijos centro ortodontė.

Žinoma, negalima neigti, kad šiuo metu dantų tiesinimas tapo tam tikru mados klyksmu. Vieni, ypač jaunos merginos, nori breketų, nors kartais joms jų net nereikia, o gydytojai jų be reikalo ir nededa, kiti pasiryžta iš tiesų nepigiam gydymui kapomis.

„Žinoma, tenka pripažinti, kad naujausios technologijos didina tų pačių kapų kainą, tačiau reikia nepamiršti, kad jų mes su dantų techniku, naudodamiesi 3D technologijomis, pagaminame nuo kelių iki keliasdešimties kapų, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Kapas pacientas keičia pats namuose kas ~7–14 dienų, išsiimta tik valgant arba valantis dantis. O dar prieš pradedant gydymą kapomis visada parodome pacientui jo situacijos skaitmeninę gydymo simuliaciją– 3D vaizdu mes galime visa tai padaryti“, – pasakoja gydytoja. Tačiau pabrėžia, kad breketai – taip pat puikus pasirinkimas, padedantis pasiekti maksimalių rezultatų.