Panašu, kad karantinas vis dėlto smarkiai palietė visas mūsų gyvenimo sritis, net, atrodytų, tokias menkutes bėdas dėl apgamų. Bet jos visai nemenkos, sako Jolita Gibavičienė, kone 30 metų praktinės patirties turinti galvos ir kaklo chirurgė, sukaupusi išsamių žinių onkodermatologijoje. Anot medikės, per karantiną daug žmonių, pastebėjusių, kad jų apgamai kinta, nepateko pas medikus, kai kurie pateko gerokai vėliau, ir to pasekmės ypač skaudžios, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kai po karantino mus užplūdo pacientai, diagnozavome stebėtinai daug melanomų. Daugelis jų jau pažengusios, ir tai ypač skaudina. Melanoma – labai greitai plintanti liga, tad pradinėje stadijoje pastebėję pakitimų mažame apgamėlyje ir skubos tvarka jį išoperavę užtikrinsime, kad žmogus ligos išvengė. Jei lauksime mėnesį, du ar keturis, melanoma gali metastazuoti bet kur organizme, ir tada jau vien pašalinti apgamą nepakaks“, – sako medikė ir įspėja, kad tada žmogui vėžys gali pasireikšti bet kuriame organe.
„Tai labai greita, klastinga ir bent truputį uždelsus – mirtinai pavojinga liga. Tad dar kartelį priminsiu „ABC“ taisyklę, kurią, kiekvienas privalo žinoti. Ji paremta pirmosiomis angliškų žodžių raidėmis. A – asimetrija: įtarimų turi kelti apgamas, kuris yra asimetriškas, ne apvalus ir taisyklingas, o kitokios, nesimetriškos formos. B – „borders“ (lietuviškai – kraštai): visi apgamų kraštai turi būti lygūs. Jeigu koks nors kraštelis yra nelygus, tarsi įkirptas, taip pat vertėtų pasirodyti gydytojui. C – „color“ (spalva): apgamas turi būti vientisos spalvos, o jeigu jame atsiranda tamsesnių taškų, ar jis visas tamsėja, jau reikėtų sunerimti. Dermatologai dar įvertina ir parametrą D – kai apgamo diametras didesnis nei 0,6 mm. Tačiau gilesni apgamo struktūros pakitimai randami apžiūrint apgamą dermaskopu – tai pagrindinis dermatologo prietaisas“, – pabrėžia Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ onkodermatologė J. Gibavičienė ir ragina dabar pat, remiantis šia „ABC“ taisykle, pasitikrinti patiems, patikrinti antrąją pusę ir vaikus.
Jei kilo nors menkiausias įtarimas, ji ragina nedelsti ir kreiptis į odos ligų gydytoją, nes tik jis gali nutarti, ar apgamas pavojingas ir jį būtina skubiai išpjauti, ar galima stebėti.
Stebėti būtina visus apgamus
Nors sakoma, kad iki pusės centimetro skersmens apgamas nepavojingas, vis dėlto geriausiai jį įvertinti gali tik gydytojas. Bet jei apgamas pradeda greitai augti, didėti, kisti, atsakymas vienareikšmiškas – tai turėtų kelti nerimą. Jeigu apgamų daugėja, jie keičiasi, ir tai kelia nerimą, taip pat verta pasikonsultuoti su gydytoju. Įrodyta, jog visus apgamus ultravioletinė saulės spinduliuotė veikia neigiamai – saulės spinduliai, kaip ir rūkymas, yra vieni iš pagrindinių lengvai išvengiamų kancerogenų. Taip pat įrodyta, kad pasikartojantys saulės nudegimai ankstyvoje vaikystėje ir ilgas vaiko buvimas saulėje yra susiję su žymiai didesniu apgamų skaičiumi kūno odoje šiam vaikui suaugus. Neigiamą saulės poveikį žmogaus odai puikiai parodo Australijos pavyzdys, kur sergamumas odos vėžiu yra vienas didžiausių pasaulyje (net 2 iš 3 australų sulaukę 70-ties išgirs odos vėžio diagnozę). Taigi, kuo daugiau turite apgamų, tuo didesnė tikimybė, kad kažkuris iš jų transformuosis į piktybinį odos susirgimą.
Prieštaraujantys šiam požiūriui dažnai kaip argumentą pateikia vitamino D stoką. Tačiau Lietuvos klimato sąlygomis mes jo ir taip beveik negauname, didžioji dalis lietuvių turi vitamino D deficitą, todėl vis tiek reikia vartoti papildus.
Po nėštumo atsirandantys apgamai – pavojus moters sveikatai?
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, kartais jie matomi ir kūno odoje. Nėščiosioms, kaip ir visiems žmonėms, rekomenduojama bent kartą per mėnesį detaliai apžiūrėti savo kūną – galbūt atsirado naujas apgamas, gal padidėjo ar kitaip pakito daug metų turimi kiti. Kartais medikai pasiūlo pacientams pasidaryti savo apgamų nuotraukų, kad būtų lengviau stebėti pokyčius – tam netgi yra specialių programėlių. Jei kažkas kelia įtarimą, visada geriau kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, kuris, ištyręs apgamą dermatoskopu, galės įvertinti, ar jis turi atipinių požymių, ar jį reikia stebėti, atlikti reguliarią skaitmeninę dermatoskopiją, o gal jau laikas šalinti.
Kada apgamus šalinti verta, o kada ne?
„Čia reikėtų išskirti dvi pagrindines priežastis, kodėl apgamai ir kiti odos dariniai apskritai yra šalinami. Pirmoji – pačių pacientų prašymu dėl estetinių priežasčių (negražūs, atsikišę dariniai, kurie kartais trukdo ir kasdienei veiklai), antroji – dėl sveikatos, kai dėl galimos rizikos tai rekomenduoja pats medikas. Dėl estetinių priežasčių apgamai dažniausiai šalinami lazeriu. Tai padeda išgauti geriausią estetinį vaizdą, sklandų gijimą be randų. Paprastai pacientai nori šalinti įvairius darinius veido, galvos, kaklo, liemens odoje, nes jiems atrodo negražiai, ar apgamai yra traumuojami dėvint drabužius ar papuošalus. Tačiau tai dažniausiai nėra tikrieji apgamai, tai – papilomos (gerybinės odos išaugos, dažniausiai atsirandančios kaklo ar pažastų odoje), seborėjinės keratozės (rusvos, šiurkščiu paviršiumi plokštelės ant odos paviršiaus, jų daugėja su amžiumi ir gali atsirasti viso kūno odoje) ar hemangiomos (raudoni kraujagysliniai mazgeliai). Ir tik nedidelė dalis būna vadinamieji dermaliniai apgamai, kurie yra iškilūs ir dažnai estetiškai nepatrauklūs“, – sako grožio terapijos ir chirurgijos centro „Sugihara“ dermatologas Tadas Raudonis.
O kada tai geriausia atlikti? Rekomenduojama procedūras atidėti tamsiajam metų laikui, nes bent 2 savaites po procedūros odą reikia saugoti nuo saulės, kad išvengtume pigmento atsidėjimo. Tačiau jei šie dariniai yra neatvirose vietose, procedūrą galima atlikti bet kada.
