Be kita ko, atsiranda ir alternatyvių nuomonių. Štai aštuoni maisto produktai, kurie labai ilgą laiką laikyti kenkiančiais figūrai ir netgi sveikatai. Vėliau paaiškėjo, kad, nepametant galvos, jie ne tik kad nekenkia, bet netgi yra naudingi, rašoma portale SHAPE.

Kiaušiniai

XX amžiaus pabaigoje kiaušiniai pelnė tikrų cholesterolio bombų reputaciją. Tik per pastaruosius 10-20 metų kiaušiniai sėkmingai reabilituoti. Jungtinės Karalystės Sario universiteto profesorius Bruce‘as Griffinas, peržiūrėjęs per trisdešimties tyrimų rezultatus, padarė išvadą, kad kiaušiniai praktiškai neturi jokios įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje. Dabar manoma, kad šiuo atveju didžiausią pavojų kelia sočiosios riebalų rūgštys ir transriebalai, o jų kiaušiniuose labai nedaug. O daug juose mums naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino A ir D, regėjimui naudingų karotinoidų ir prie laimės hormonų gamybos prisidedančio cholino (kuris atlieka ir statybinės smegenų medžiagos funkciją).

Lašiniai

Ilgą laiką lašinių nesuderinamumas su dietomis atrodė savaime suprantamas dėl itin didelio šio produkto kaloringumo (šimte gramų lašinių net 720 kalorijų) ir didelio cholesterolio kiekio. Paskutiniu metu mitybos specialistai vis dažniau ima ginti gerą lašinių vardą. Pavyzdžiui, dietologė iš Australijos Luise Kavanaugh mano, kad lašiniai į racioną turėtų būti įtraukti kaip puikus vitamino D šaltinis (pas mus situacija su šiuo vitaminu žymiai sudėtingesnė nei saulėtoje Australijoje). Be to, lašiniuose daug vitaminų E ir A bei nesočiųjų riebalų rūgščių.

Greičiausiai kalbama apie nedidelio lašinių kiekio naudą – na ne daugiau 20-30 gramų per dieną. Kitaip tariant, sveikas žmogus gali drąsiai pusryčiams suvalgyti nedidelę riekę juodos duonos su keliais gabalėliais lašinių.

Sviestas

Sviestas
Foto: Shutterstock


Štai dar vienas produktas, kurį dar visai neseniai rekomenduota pamiršti visiems laikams. Iš tikrųjų situacija identiška situacijai su lašiniais: vienas nedidelis sumuštinis su sviestu pusryčiams duos daugiau naudos, nei padarys žalos. Svieste daug vitaminų D, A, E, fosfolipidų, antioksidantų, aminorūgščių. Kad ir kaip juokingai skambėtų, prieš šimtą metų gyvavęs populiarus įsitikinimas, kad sviestas naudingas gaiviai veido spalvai, ne taip jau toli nuo tiesos: aminorūgštys būtinos odos elastingumui ir stangrumui. Neretai dietiniai margarinai, kuriais siūloma keisti sviestą, būna žymiai žalingesni: jų sudėtyje gali būti daug transriebalų.

Bulvės

Prastą reputaciją bulvėms iš esmės užtraukė gruzdintos bulvytės ir panašūs patiekalai, kur bulvės maudosi riebalų jūroje. Pačios bulvės ne tokios jau ir kaloringos (pavyzdžiui, šimte gramų virtų bulvių vos 80 kalorijų). Be to, bulvėse gausu vitamino C ir B6. Vienoje vidutinio dydžio bulvėje – trečdalis vitamino B6 paros normos. O kalio bulvėse netgi daugiau nei bananuose. Rekomenduojami bulvių paruošimo būdai – kepti orkaitėje nelupus (būtent bulvių luobelėje slypi didžioji dalis sveikatai naudingų elementų), virti, ruošti garuose.

Makaronai

Italai šauniai atrodo ir ilgai gyvena. O už tai reikia dėkoti Viduržemio dietai, kurioje dėmesys skiriamas šviežioms daržovėms, vaisiams ir jūros gėrybėmis. Taip pat reikėtų liautis demonizavus makaronus. Viso grūdo makaronai – nuostabus ląstelienos šaltinis (jie iš kitų makaronų išsiskiria tamsia spalva), juose gausu vadinamųjų lėtųjų angliavandenių, o tai reiškia, kad jie ilgam suteikia sotumo jausmą. Taigi, reikia vengti ne makaronų, o riebių jų priedų.

Pagamintas maistas

Paruošas maistas, kurį tereikia pasišildyti, tradiciškai asocijuojasi su nesveiku gyvenimo būdu. Juk dažniausiai tokiais atvejais kalbame apie šaldytą maistą (ir gausiai papildytą riebalais, druska, skonio stiprikliais), arba prifarširuotą konservantų. Šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti paruoštą maistą, kuris atitinka visus sveikos mitybos reikalavimus, konkretus pavyzdys – tausojančio gaminimo sprendimai, kad ir paruošto maisto vakuumavimas. Tokios technologijos leidžia užtikrinti, kad daržovės, mėsa, vištiena išsaugos tiek tradicinį skonį, tiek naudingąsias savybes, pavyks išvengti kenksmingų priedų.

Kava

Kava
Foto: Shutterstock


Šiuolaikinis požiūris į kavą toks: saikingas kavos vartojimas (iki trijų puodelių per dieną) nekenksmingas. Galbūt netgi naudingas. Pavyzdžiui, Sautamptono universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad kavos mylėtojai mažiau rizikuoja susirgti kepenų vėžiu ir širdies ligomis (nors tiesioginis ryšis ir nenustatytas).

Šokoladas

Juodasis šokoladas, kuriame didelis kakavos kiekis (ne mažiau 70-85 proc.) – be jokios abejonės kaloringa nuodėmė (šimte gramų 500 kalorijų). Tik neapsigaukite: kalbame ne apie visų mūsų siaubą tuščias kalorijas: juodajame šokolade gausu geležies, magnio, kalio, cinko. Labiausiai stebinanti šokolado savybė – tai, kad šis gardumynas apsaugo nuo persivalgymo. Neurobiologas Willas Cloveris tvirtina, kad, jeigu likus dvidešimčiai minučių iki valgio ant liežuvio paimsite mažą gabalėlį juodojo šokolado ir leisite jam ištirpti, smegenys gaus signalą apie sotumą. Tad suvalgysite mažiau. Tą patį triuką galima atlikti ir po valgio.