Vilnietė Irena (26 m.) parašė laišką klausdama, kaip ji galėtų palengvinti savo savijautą, kai įvyksta lėtinio cistito paūmėjimas.

„Pamenu, nuo mažų dienų kartojasi ta pati istorija. Nuvažiuoju kur nors prie vandens, nesvarbu ežero ar jūros, pabraidau, išsimaudau ir kitą dieną prasideda: šlapinantis peršti, norisi labai dažnai šlapintis, nors visai nėra kuo. Nuo vaikystės prisimenu ir šlykščią arbatą, kurią mama duodavo gerti. Paaugus sužinojau, kad tai meškauogių lapų arbata. Ji iš tiesų padeda pagerinti savijautą, bet tas jos bjaurus skonis... Man vis sunkiau prisiversti ją gerti. Jau daug metų nesimaudau vandens telkiniuose, žinau, kuo baigsis tokios pramogos. Tačiau tie šlapimo sistemos uždegimai vis dar kartais nutinka, nors ir labai saugausi, žiūriu, kad neperpūstų, vengiu skersvėjo. Ar man teks su tuo gyventi visą likusį gyvenimą? Gal yra būdų, kaip nuo to apsisaugoti? Ir gal galėtų pagelbėti kokios kitos vaistažolės?“ – klausia moteris.

Cistitas
Foto: Shutterstock

Tradicinės medicinos požiūris

Lėtinis cistitas – tai lėtinis šlapimo pūslės uždegimas. Šia liga dėl savo anatominių ypatumų moterys serga dažniau. Vyro šlaplė yra per ilga infekcijai nukeliauti iš apačios į šlapimo pūslę.

„Cistitas vadinamas lėtiniu, kai taikant gydymą nepraeina kelias savaites arba jeigu ūminio cistito epizodai kartojasi daugiau nei du kartus per metus“, – atsiųstame pranešime spaudai aiškina VšĮ „Inkocentras“ vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė. – „Šio susirgimo išsivystymo priežasčių yra kelios. Gali būti, kad ūminis cistitas nebuvo tinkamai gydytas ar išgydytas iki galo. Pati dažniausia lėtinio cistito priežastis – infekcija, sukelta e. coli bakterijos, kuri iš žarnyno per šlaplę nukeliauja į šlapimo pūslę. Būna ir neinfekciniai, reaktyviniai cistitai, jie reiškiasi po tokių būklių kaip, pavyzdžiui, švitinimas sergant onkologine liga, vartojant tam tikrus vaistus ar naudojant netinkamas higienines priemones, kurios gali dirginti ir sukelti alergines reakcijas. Kartais lėtinis cistitas pasireiškia kaip esamos ligos pasekmė, pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, šlapimo takų akmenlige, ŽIV.“

Jurga Misevičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasak J. Misevičienės, pastebėta, kad pacientai, kurie nelaiko šlapimo, dažniau serga šlapimo takų infekcijomis, taip pat ir lėtiniu cistitu.

„Lėtinio cistito paūmėjimo periodu pacientai skundžiasi skausmingu šlapinimusi, skausmu šlapinantis, skausmu mažajame dubenyje. Šlapinamasi po nedaug ir dažnai. Jeigu uždegimas yra šlapimo pūslės apatiniame trečdalyje, gali būti ir šlapimo pratekėjimo epizodai – nespėjama nubėgti į tualetą, nes labai dirgina ir tie keli lašai gali nutekėti. Tad ūminiu periodu gali pasireikšti šlapimo nelaikymas, bet sustabdžius ūminį procesą pasibaigia ir šlapimo nelaikymas“, – sako J. Misevičienė.

Esant pasikartojantiems lėtinio cistito paūmėjimams, J. Misevičienė rekomenduoja ieškoti to priežasčių.

„Medikai gali atlikti cistoskopiją, šlapimo, kraujo tyrimus, šlapimo sistemos echoskopiją, auginti bakterijas. Šie tyrimai leidžia atrasti galimą priežastį. Gal yra auglys, polipas, akmenligė? Nereikia visko nurašyti, kad neva toks yra organizmas, polinkis sirgti šia liga. Atradus priežastį ir ją išgydžius, gali būti, kad lėtinio cistito neliks visai. Jeigu lėtinio cistito paūmėjimus nulemia turimos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, tuomet keliamas tikslas siekti geresnės ligos kontrolės ar ilgesnės remisijos. Lėtinio cistito remisijos stadijoje nebus jokių simptomų“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Ūminis cistitas gydomas antibakteriniais preparatais. „Maisto papildai, vaistažolės tinka remisijos periodu arba kaip papildoma pagalba taikant antibakterinį gydymą“, – sako J. Misevičienė.

Vaistažolės į pagalbą

Almira Zazirskaitė-Didžiokienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Žolininkė, lektorė Almira Zazirskaitė-Didžiokienė vieną vasaros popietę pakvietė į savo sodybą, tiksliau, į pievas, esančias šalia, miškuose. Čia ji kiekvieną rytą atskuba pasisemti energijos kasdieniams darbams, pasirinkti vaistažolių, žadančių geresnę savijautą ir suvalgyti vieną kitą žemuogę.

Paklausta, kokių vaistažolių galėtume pasirinkti pievose šiuo metu, žolininkė skuba skinti aukšto augalo violetinį žiedą.

„Labai mėgstu ir žaviuosi gauromečiu. Nuostabus augalas, iš jo žiedų pagaminta arbata tiks gerti ir esant šlapimo infekcijai. Į šią arbatą galite papildomai dėti džiovintų vingiorykštės lapų. Gauromečio arbata tiks organizmui pastiprinti ir po persirgtų infekcijų. Galite gauromečio pridėti į jūsų mėgstamą žaliąją arbatą ir pagardinti melisa“, – pataria žolininkė.

Pati ji laikosi taisyklės – geriau gerti trijų vaistažolių derinių arbatas.

„Kiekviena vaistažolė turi savo veikimą, ilgiau vartojant jis gali imti veikti priešingai ar duoti kokį nepageidaujamą poveikį, todėl pasitelkiamas kitas augalas, kuris šiek tiek „nugesina“ pirmosios veikimą. O trečią augalą imu tam, kad jis subalansuotų, būtų lyg koks arbitras ar, vaizdžiai sakant, kaip trečias ratas, juk nuo triratuko nenukrisi taip lengvai kaip nuo dviračio“, – šypsosi žolininkė.

Gaurometis
Foto: Gimtasis Rokiškis

Meškauogė, naktižiedė ir bruknė

Jei kamuoja lėtinis cistitas, žolininkė siūlo turėti tris augalus: miltinę meškauogę, paprastąją naktižiedę ir bruknių lapus.

Žolininkė sako, kad apsiriboti tik meškauogių lapų arbata neverta, yra ir kitų veiksmingai padedančių augalų, tačiau meškauogė tikrai yra stiprus antiseptikas, tad pamiršti šio augalo nereikia.

„Miltinės meškauogės lapai naudingi gydant infekcines inkstų ir šlapimo takų ligas. Meškauogių lapų preparatai skatina šlapimo skyrimąsi, turi uždegimą slopinamųjų, dezinfekuojamųjų, sutraukiančių savybių. Dėl šių ypatybių meškauogių preparatai vartojami šlapimtakių uždegimui ir šlapimo pūslės akmenligei gydyti, šlapimtakiams dezinfekuoti, šlapimo skyrimuisi skatinti sergant šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimu, reumatu ir podagra. Meškauogių preparatai taip pat vartojami inkstų ligoms gydyti ir sergant antrojo tipo cukriniu diabetu. Meškauogių preparatais patariama valyti kraują ir tonizuoti organizmą. Išoriškai meškauogių preparatais gydomos opos, pūlingos žaizdos, naikinamos pigmentinės dėmės, mažinamas kojų ir rankų prakaitavimas“, – pasakoja žolininkė.

Pagrindiniu augalu esant šlapimo nelaikymui A. Zazirskaitė-Didžiokienė vadina paprastąją naktižiedę. Liaudyje šis augalas vadinamas girgžduku, pūslyte.

„Tai pagrindinis augalas pagelbstintis esant šlapimo nelaikymui ir kitoms su šlapimo reikalais susijusioms problemoms. Senieji žolininkai lašiukus iš naktižiedės žolės skirdavo nervingumo, šlapimo susilaikymo ir nelaikymo, šlapimo pūslės uždegimo atvejais. Naujausi šio augalo tyrimai leidžia manyti, kad augalo veikliosios medžiagos, kurių dalis yra saponinai ir dervos, palankiai veikia inkstų žievę ir antinksčius, taip reguliuodamos kortikotropinių hormonų išskyrimą“, – sako žolininkė.

Trečias augalas, kurį siūloma turėti namų vaistinėlėje – tai džiovinti bruknių lapai.

„Bruknių lapais gydomas šlapimo takų ir pūslės uždegimas, podagra, cukraligė, gastritas, reumatas, hipertenzija. Lapų preparatai gerina inkstų ir skrandžio veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja druskų apykaitą, padeda viduriuojant. Bruknių nuoviru galima nuplauti ir žaizdas. Lapai skirtingai nuo kitų vaistažolių renkami vėlyvą rudenį arba žiemą, esant sausam orui“, – aiškina žolininkė.

Ji primena, kad norint pasiekti efektą reikėtų gerti arbatas bent dvi savaites ar ilgiau. Naktižiedę galima vartoti tris savaites, tada turi būti daroma savaitės pertrauka, po jos galima tęsti vaistažolių vartojimą.