Geriausia sriubos versija
Burokėliai, agurkai, krapai, svogūnų laiškai – vieni vitaminai! Veikiausiai taip daugelis galvojame apie jo didenybę vasaros šaltibarščius. Vis dėlto didžiąją sriubos dalį sudarantys virti burokėliai – menka vitaminų dozė. Išvirę jie tėra ląsteliena, o vitaminai C ir A nugaravę kartu su mikroelementais. Mat verdant suyra didžioji dalis daržovių vertės. Skaičiuojama, kad karštyje apdoroti kopūstai praranda beveik pusę kiekio folio rūgšties, ankštiniai – apie 40 proc. juose esančio kalcio, morkos ir špinatai – trečdalio vitamino E. Vitamino C apdorojus karščiu lieka vos 30 proc. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, jog vitaminus ir mikroelementus išsaugotume, jei žinotume jų virimo laiką.
„Sriuba gali būti tiek naudinga, tiek ir bevertė. Karšta sriuba taip pat gali būti labai vertinga, tik dažno klaida, kad ją perverda. Daržovėms reikalingas skirtingas virimo laikas. Jei vienu metu įmesite ir morkas, ir kopūstus, kuriuos reikia pavirti ilgiau, ir brokolius – iš pastarųjų liks tik košė. Brokolius užtenka į sriubą įmesti jau baigus ją virti ir išjungus viryklę“, – sako pašnekovė.
Šaltibarščius V. Kurpienė siūlo pasigaminti su žaliais, o ne virtais burokėliais.
„Svarbu juos gerai sutarkuoti ir palikti bent valandai fermentuotis su citrinos ar skiesto acto rūgštimi. Tinka ir kefyras. Jis šią daržovę suminkština, nuima kartumą, burokėliai tampa skanesni ir geriau virškinami. Taip su maistu gausite nepalyginamai daugiau vitaminų, nei ruošdami šaltibarščius su virtais burokėliais“, – tikina sveikos mitybos šalininkė.
Šaltas maistas prieš šiltą
Nuomonė, kad vien šaltomis sriubomis ir salotomis ilgai nepatempsi, o ir šaltas maistas gadina skrandį, anot sveikos mitybos specialistės, – tik pramanai. Vadovautis reikėtų savo poreikiais.
„Jei žmogus klauso savo organizmo, virškinimo trakto ar skrandžio bėdų valgant tik šaltą maistą neturėtų būti. Paprastai žmogus intuityviai jaučia, kokio valgio norisi. Daugelį produktų renkamės negalvodami, kiek jis bus naudingas. Vadovaujamės akimis ir skrandžiu“, – kalba V.Kurpienė.
Taigi ir vertinti, kas naudingiau – salotos ar šilta sriuba – neturėtume. Anot specialistės, kiekvienas maisto produktas turi skirtingų naudingųjų medžiagų. Jei išsaugomi daržovėse esantys vitaminai, šilta sriuba ar troškinys gali pasigirti gausiu ląstelienos kiekiu.
Verta žinoti
Kepant vitaminų pavyksta išsaugoti daugiau, nei vertant. Pavyzdžiui, B grupės vitaminų suyra 30 proc., o verdant jų prarandama iki 70 proc. Pats sveikiausias apkepimo būdas, kai smulkiai supjaustytos daržovės keptuvėje praleidžia ne ilgiau kaip 5 minutes, nesveikiausias – kepimas gruzdintuvėje.
Šaldytose daržovėse vitaminai išsilaiko geriausiai. Nenorėdami jų prarasti neatšildykite daržovių vandenyje. Mat taip išplaunamas didžiausia vitaminų kiekis.
Be to, moksliniai tyrimai parodė, kad šaldytos daržovės yra daug sveikesnės ir turi daugiau vitaminų, nei atvežtinės „šviežios“. Šaldytuose žirniuose, žiediniuose kopūstuose, kukurūzuose ir morkose vitaminų aptikta gerokai daugiau nei šviežiose daržovėse, atvežtose iš kitų šalių.
Gydytojos dietologės Lauros Romeraitės-Kuklierienės komentaras
Žavėtis virta sriuba, kaip dažnai mėgstama, nereikėtų. Tai nėra organizmui būtinas maistas. Be to, karštoje sriuboje dingsta didžioji dalis daržovių ar kitų produktų vitaminų. Išlieka tik skaidulos. Sriubą valgytumėte ar troškinį – patiekalo vertė bus ta pati. Svarbiausia gerti daug vandens. Taigi sriuba čia daugiausia naudinga nebent tiems, kurie jo per dieną geria nepakankamai.
O atėjus šaltibarščių sezonui derėtų nepamiršti, kad labai šaltas, kaip, beje, ir karštas maistas dirgina virškinimo traktą. Tie, kas turi virškinimo problemų, serga gastritu, tulžies pūslės, kasos, kepenų ligomis šalto maisto turėtų vengti.
