Kam kas tinka
Vasara neišvengiama be ledų pasmaližiavimo. Vis dėlto, jei jau smaližiaujame, vertėtų išsirinkti ledus, kurie būtų mažiausiai kenksmingi sveikatai, net gautumėte iš jų šiokios tokios naudos.
Anot docento, geriausia rinktis vaisinius, šerbeto tipo ledus: „Tai – šaldytos sultys, kurios net gali turėti vieną kitą vitaminą. Be to, nėra tokie kaloringi kaip, pavyzdžiui, grietininiai.“
Tiesa, gydytojas įspėja, kad ne visiems tokie ledai tinka. Šerbeto neturėtų rinktis tie, kurių skrandžio rūgštingumas yra padidėjęs, kurie skundžiasi kitomis skrandžio bėdomis. Mat vaisių rūgštis gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.
Specialistas priduria, lygiai taip pat šokoladiniai ar kakaviniai ledai kenkia tiems, kurie turi gastroezofaginį refliuksą ar yra kamuojami gastrito.
O štai grietininius ledus, anot pašnekovo, galima duoti mažavalgiams vaikams, kurių svoris nepakankamas. Tik nemanykite, kad šis saldumynas gali pakeisti pagrindinį patiekalą. Ledų pasmaližiauti leiskite jiems tik po valgio ir jokiu būdu ne prieš. Geriausia – praėjus bent pusvalandžiui po maisto. O porcija ledų valandą prieš numatomus pietus nevalgiukams bus dar vienas žingsnis atgal, ir... rykštė tėvų kantrybei pagaliau juos pamaitinti.
Na, o turintiems antsvorio, bet kokie ledai – nuodėmė. Mat, pasak V.Urbono, net ir vaisių šerbetai turi daug kalorijų.
Mažiausia žalingi – naminiai
„Ledai, kaip ir sūreliai, skirti tik pasmaližiavimui. Iš jų neverta tikėtis naudos. Tai – tik papildomos kalorijos. Norite atsivėsinti? Verčiau palįskite po šaltu dušu. Iš to bus daugiau naudos. Skanu? Žinoma! Skanių dalykų yra daug. Įpraskite valgyti sveikai, o ne tai, kas skanu. Jei įprasite valgyti ledus, ir valgysite juos, jei morkas – valgysite morkas“, – sako doc. Vaidotas Urbonas.
Nors saldumynų sveikos mitybos specialistai apskritai siūlo vengti, žalią šviesą dega nebent natūraliems naminiams skanėstams.
„Klausiate, kokie ledai mažiausiai žalingi? Tie, kurie turi mažiausiai priedų. Pagaminti iš natūralaus pieno, grietinėlės ar grietinės, šerbetas – iš natūralių vaisių sulčių. Kadangi gamintojų yra labai daug, susigaudyti ledų įvairovėje sudėtinga. Vienintelis būdas identifikuoti palankiausius sveikatai – skaityti sudėtį ant etiketės“, – pataria docentas.
Kad būtume tikri kuo pradžiuginsime gomurį, jis siūlo ledus pasigaminti patiems. „Kokio skonio jie bebūtų, vaikai paprastai mėgsta laižyti vien jau šaltą ledą. Apskirtai jie mėgsta valgyti šaltą maistą, nes blogai toleruoja karštį. Be to, ir gyventi šaltesniame klimate jiems maloniau“, – kodėl vaikai – ypač dideli ledų mėgėjai aiškina pašnekovas.
Šerbeto subtilybės
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, jog pirktiniai vaisiniai ledai neretai turi didesnį cukrų kiekį. Pasitaiko, kad jų sudėtyje yra tik 2 proc. sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita – vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Taigi svarbu, kad viena pagrindinių vaisinių ledų sudedamųjų dalių būtų natūralios sultys, o dar geriau, anot specialistės, – vaisių tyrė.
„Tikri vaisiniai ledai, sorbetas ir šerbetas, skiriasi pagal vaisių, tai yra jų sulčių, minkštimo ir tyrės kiekį. Daugiausia pastarųjų yra vaisiniuose leduose, kuriuose ne mažiau kaip 20 procentų vaisių arba ne mažiau kaip 2,5 procento koncentruotų jų sulčių“, – teigia V.Kurpienė.
Tokius vaisinius ledus, naudojant ledų formeles, paprasta pasigaminti namuose. Norint išgauti gerą skonį ir tekstūrą svarbu išlaikyti produktų proporcijas. Sorbete vaisių turi būti ne mažiau kaip 25 procentai, o pieno ar jo produktų čia nėra.
Verta žinoti
Patys riebiausi ledai – plombyras. Jų sudėtyje riebalų yra ne mažiau kaip 36 proc. sausųjų medžiagų. Kiek mažiau riebalų turi grietininiai ledai ir pieniški. Kadangi tai yra pieno riebalai, jų sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, lemiančių „blogojo“ cholesterolio didėjimą, o „gerojo“ mažėjimą.“
Ledams, pagamintiems ne pieno riebalų pagrindu, dažniausiai yra naudojami augaliniai riebalai. Renkantis juos derėtų atkreipti dėmesį, ar sudėtyje nėra hidrintų augalinių riebalų, kurie kaip ir sočiosios riebalų rūgštys lemia kraujo riebalų profilio pakitimus.
Tam tikrą ledų skonį (pavyzdžiui, „braškių skonio“) sukuria įvairūs maisto priedai: kvapikliai, skonio stiprikliai, dažikliai. Nors dalis šių priedų gali būti natūralios kilmės (pavyzdžiui, burokėlių ekstraktas), dažniausiai tai yra cheminės medžiagos.
