Apie tinkamus vandens gėrimo įpročius kalbamės su gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte.
– Kas rodo, kad žmogus išgeria pakankamą kiekį vandens?
– Vienas elementariausių rodiklių – troškulys. Šlapimas taip pat yra vienas indikatorių apie tinkamą arba netinkamą hidraciją. Sumažėjęs šlapimo kiekis, intensyvesnis kvapas, tamsi, sodri spalva rodo, kad organizme trūksta skysčių ir vyksta dehidratacijos procesai. Širdies „drebėjimas, stiprus plakimas“, kai juntamas padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, sumažėjęs kraujo spaudimas ir padažnėjęs kvėpavimas taip pat gali byloti, jog geriame nepakankamai vandens. Tokiu atveju širdis bando kompensuoti mažą kraujo tūrį dėl per mažo skysčių gavimo ir turi daug daugiau kartų susitraukti, kad kraujas pasiektų įvairius organus.
O jeigu oda yra elastinga, nesausa, jaučiamės gerai, netrūksta energijos, nėra bendro silpnumo, galvos svaigimo, o šlapimo spalva – skaidri, šviesi, beveik permatoma, galima manyti, kad skysčių pakanka.
Kad lengviau būtų orientuotis, vienam kilogramui kūno svorio reikia 30 mililitrų vandens. Tačiau tai galioja tik kalbant apie sveiką žmogų, turintį normalų KMI rodiklį.
– Vanduo yra vienintelis organizmui tinkantis skystis? Kava, arbata juk irgi gėrimai.
– Skysčiai, kuriais būtina aprūpinti organizmą yra vanduo, silpnos arbatos. Jeigu kalbame apie kavą, saldžiuosius, pieno gėrimus, saldžiuosius produktus, juodą ir žalią stiprias arbatas – šių gėrimų į skysčių balansą neskaičiuojame. Vienos studijos sako, kad kava skysčius išvaro iš organizmo, kitos tam prieštarauja, o naujausiose studijose teigiama, jog išgeriant iki trijų keturių puodelių filtruotos kavos per dieną, skysčių balansas nekinta. Tačiau jokiu būdu nereiktų manyti, kad jeigu geriame kavą, galima gerti mažiau vandens arba visai jo negerti.
– Mineralinis vanduo vasarą būtinybė?
– Kai vyrauja dideli karščiai ir daug prakaituojame, turime padidinti išgeriamo vandens kiekį. Prie jums normaliai reikalingo vandens kiekio, kas yra apie du litrus, pridėkite dar iki pusės litro. Su mineraliniais vandenimis reikėtų būti atsargiems. Aukštos mineralizacijos vanduo nėra tinkamas turintiems padidėjusį kraujospūdį ar sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis, jis gali net ir pakenkti, tad dėl vartojimo turėtumėte pasitarti su gydytoju.
Aukštesnės mineralizacijos vanduo bus tinkamas po sporto treniruočių, didelio išprakaitavimo. Tačiau aukštos mineralizacijos vanduo neturėtų būti vartojamas kasdien ir svarbu atsižvelgti į sveikatos būklę. Saugiausia rinktis vandenį tiesiai iš čiaupo arba paprastą stalo vandenį, žemos mineralizacijos vandenį.
– Dažnai nesutariama – galima ar negalima užsigerti valgant?
– Sveikam žmogui teisinga elgtis ir taip, ir taip. Jeigu žmogus neturi skrandžio problemų, opų, nėra daryta skrandžio mažinimo operacija, tikrai galima gerti ir valgio metu. Esant minėtoms sveikatos problemoms ar turint padidėjusį rūgštingumą, vandenį reiktų atskirti nuo maisto. O mažinant kūno masę net patariama stiklinę vandens išgerti prieš maistą, tokiu būdu greičiau pajuntamas sotumo jausmas ir suvalgomos maisto porcijos tampa mažesnės.
