Dar svarbu atminti, kad pienės – vertingi vaistiniai augalai, išsiskiriantys unikalia chemine sudėtimi, būdinga visoms jų dalims, rašoma portale hozyain.by.

Apie sveikatai ir grožiui naudingas pienių savybes žinota jau seniai. Dar senovės Graikijoje pienės buvo naudotos gaminant strazdanas naikinančius preparatus, o Vokietijoje XVI a. šis augalas buvo vartojamas kaip migdomoji ir raminamoji priemonė. Anglijoje nuo seno daromas pienių vynas (atsimenate tokio pavadinimo Ray Bradbury romaną?). Iš žiedynų verdama uogienė, savo skoniu labai primenanti medų.

Šiandien gydomaisiais tikslais naudojamos pienių šaknys, lapai, žiedynai ir sultys. Virš žemės esančios augalų dalys skinamos pavasarį (žiedynai – iki vidudienio), kadangi tokiu metu juose yra daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų. Šaknys vertingiausios tampa rudenį, taigi, tada jos ir kasamos, o vėliau džiovinamos 40–50 laipsnių temperatūroje.

Iš jaunų pienių lapų gaminamos salotos, piurė, sriubos. Pienių lapų salotos gydo nuo avitaminozės, gerina medžiagų apykaitą ir padeda sulieknėti. Ypač vertingu laikomas toks delikatesas kaip marinuoti pumpurai: jie puikiai atrodo mišrainėse ir šiupininėse.

Vertingiausios pienių savybės ir augalų panaudojimas

Virš žemės augančioje pienės dalyje yra karotenoidų, flavonoidų, triterpeno alkoholio, vitaminų (С, Е, А, В2, Е, РР), saponinų, geležies, magnio, mangano, kalio, kalcio, fosforo ir kt., o šaknyse – karčiųjų glikozidų taraksacino ir taraksacerino, riebalų, flavonoidų, baltymų, sterolių, inulino ir kt. Kartieji glikozidai taraksacinas ir taraksacerinas pasižymi daugialypiu poveikiu, pavyzdžiui, stimuliuoja širdies darbą, palaiko nervų sistemos funkcijas ir t. t.

Pienės plačiai naudojamos medicinoje. Šie augalai pasižymi tulžį, šlapimą varančiomis, karščiavimą malšinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, raminamosiomis ir spazmus mažinančiomis savybėmis. Pavartojus prieš maistą 2–3 šaukštus pienių ir kitų vertingų laukinių augalų sulčių, organizmas gauna visų jam būtinų medžiagų.

Pienių į racioną rekomenduojama įtraukti tam, kad būtų normalizuotas vandens ir druskų balansas. Ypač vertinga pienių savybė ta, kad jose yra kalio, be to, jos veikia kaip natūralus diuretikas (minėtina, kad dirbtiniai diuretikai su skysčiais iš organizmo pašalina ir kalį).

Vanduo, kuriuo užplikomos pienių šaknys ir lapai, gerina apetitą, sureguliuoja virškinimo procesą, spartina medžiagų apykaitą, gerina organizmo tonusą.

Pienių šaknys – puikus nuo diabeto apsaugančio inulino šaltinis, todėl pienių šaknis rekomenduojama vartoti tiek gydomaisiais, tiek profilaktiniais tikslais (aišku, pasitarus su gydytoju).

Pienių preparatai gelbsti ir apsinuodijus, įvykus intoksikacijai, prasidėjus kepenų cirozei, cholecistitui (tulžies pūslės uždegimas), esant per žemam kalio lygiui, polinkiui į tinimą, suprastėjus apetitui, sergant gastritu, kai nustatomas sumažėjęs rūgštingumas, taip pat sąnarių ligomis.

Pienėse ypač gausu magnio ir geležies. Magnis efektyviai stiprina organizmo kaulų sistemą. Ypač šio mineralo reikia nėščiosioms. Magnis naudojamas kaip plaučių audinio ir nervų sistemos ląstelių statybinė medžiaga. Organinio magnio (būtent jį geriau pasisavina organizmas) esama tik šviežiuose augaluose: veikiamas temperatūros, taip pat konservuojant vykstančių procesų jis suyra.

Pienių lapuose esančios aktyvios ir vertingos medžiagos gerina laktaciją ir kompensuoja makro- ir mikroelementų netekimą.

Pienių šaknų milteliai gerina medžiagų apykaitą, skatina žaizdų, opų, nudegimų, pragulų gijimą. Norint pasigaminti tokių miltelių, pirmiausia šaknis reikia kruopščiai nuplauti, supjaustyti gabalėliais, išdžiovinti ir sumalti kavamale. Suaugę žmonės turėtų vartoti po pusę arbatinio šaukštelių šių miltelių prieš valgį. Iš pienių šaknų miltelių galima virti kavą atstojantį gėrimą: jį geriant atrodys, kad pridėta cikorijos.

Pienių arbatą galima vartoti kaip nestiprius migdomuosius. Žmonės, kuriuos kankina nuolatinė nemiga, tvirtina, kad ši arbata padeda nusiraminti ir greičiau užmigti. Negana to, išsimiegoti pavyksta kokybiškai, o nubudus džiugina žvalumo jausmas.

Foto: Shutterstock

Pienių arbatos išsivirti labai paprasta. Žiedlapius reikia kruopščiai atskirti nuo žaliosios dalies, gerai nuplauti, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti pastovėti, kad pritrauktų.

Iš pienių lapų arbata verdama kiek kitaip. Lapus reikia skinti pavasarį, kol pienės dar nežydi. Lapai turi būti sveiki – be puvimo ir džiūvimo požymių. Nuskintus lapus reikia nuplauti, sudžiovinti (paskleidus ant popieriaus ir tamsioje vietoje) ir susmulkinti. Arbatinį šaukštelį susidžiovintų lapų reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 5–7 minutėms, kad pritrauktų. Tokią arbatą galima gardinti medumi.

Pienių sultys – ypač vertingas, tonizuojantis ir organizmą stiprinantis produktas. Šviežias pienių sultis (sumaišius su ropių ir morkų sultimis) rekomenduojama gerti sergant sąnarių ir stuburo ligomis, jos stiprina dantis ir užkerta kelią parodontozei.

Pienių sultys gaminamos iš viso augalo (gegužės– birželio mėnesiais). Pienės susmulkinamos ir užpilamos nedideliu kiekiu vandens. Prieš tai augalus reikia pusvalandį palaikyti šaltame pasūdytame vandenyje, kad sumažėtų jų kartumas.

Pienių sultis galima vartoti stipriai sloguojant. Jas reikia atskiesti vandeniu (santykiu 2 ir 1) ir lašinti į nosį.

Apie pienių sultis verta prisiminti iškilus karpai, atsiradus nuospaudų, išryškėjus pigmentinėms dėmėms. Tada jos naudojamos kaip losjonas arba ruošiant kompresus. Pienių sultimis, kad greičiau praeitų skausmas, galima patepti ir patinusią arba bitės įgėlimo vietą.

Geriami antpilai arba nuovirai gali būti ruošiami iš pienių lapų, šaknų ir žiedynų – visų kartu arba atskirai. Juos ruošiant stiklinei verdančio vandens paprastai prireikia šaukšto džiovintų lapų ir žiedynų ir arbatinio šaukštelio džiovintų šaknų (šviežių reikia dukart daugiau). Norint pasigaminti kokybišką antpilą, šaknų ir lapų mišinį, užpylus verdančiu vandeniu, 2–3 valandas reikia palaikyti termose arba šiltoje vietoje, o tada nukošti ir nusunkti. Verdant nuovirą, vandeniu užpiltus produktus reikia 5–10 minučių pavirti ant silpnos kaitros, o tada leisti ataušti. Pasigamintą produktą reikia vartoti prieš valgį – po 1–2 šaukštus.

Jeigu kamuoja kosulys arba bronchitas antpilą arba nuovirą reikia gerti karštą tarp valgių. Jei kankina nemiga arba depresyvi nuotaika, papildomą produkto dozę reikėtų pavartoti prieš naktį.

Kulinarijoje pienės naudojamos kaip prieskoniai sriuboms, mėsos ir žuvies patiekalams. Pienių lapų galima dėti į salotas, o pumpurų – į mišraines, šiupinines ir paukštienos patiekalus.

Foto: Shutterstock

Pienių lapų salotos. Salotoms tinka tik visiškai jauni, gležni pienių lapai. Be pienių lapų reikia naudoti įvairias daržoves ir žalumynus. Prie pienių lapų puikiai dera krapai, petražolės ir svogūnų laiškai. Pienių lapus pirmiausia reikia perrinkti, nuplauti ir pusvalandį pamirkyti šaltame pasūdytame vandenyje, kad dingtų kartumas. Salotas galima užpilti alyvuogių aliejumi ir sojų padažu. Galima įberti pipirų. Tokias salotas puikiai papildo agurkai, paprikos, briuseliniai kopūstai.

Kad organizmas lengviau pasisavintų pienių lapuose esančius vitaminus ir mineralus, salotas reikia gaminti su nerafinuotu aliejumi, grietine, jogurtu, citrinų sultimis, medumi. Papildomos daržovės, žalumynai, prieskoniai, vaisiai ir medus veikia kaip natūralias naudingas medžiagas aktyvinantys produktai.

Pienių lapų galima įdėti ir į sriubą. Iš pradžių sriuba verdama kaip įprastai (geriausia – su daržovių sultiniu), tada įberiama šiek tiek sorų kruopų, o pabaigoje, kartu su prieskoninėmis žolėmis, sumetami susmulkinti pienių lapai. Sriubą reikia dar 5 minutes pavirti, o tada dar 10 minučių palikti pastovėti.

Pienių medus – puiki profilaktinė priemonė, apsauganti nuo tokių ligų kaip bronchitas ir astma. Norint pasigaminti šio gintaro spalvos vaisto, reikia prisiskinti 360–400 gramų išsiskleidusių geltonų pienių žiedų su taurėlapiais (kotelio nereikia). Žiedus reikia skinti pievose, esančiose toli nuo greitkelių, gamyklų ir pan., šiltą saulėtą dieną (maždaug vidudienį).

Surinktus žiedus nuplaukite, užpilkite 400–500 mililitrų šalto vandens ir 2 minutes pavirkite. Įklokite į sietelį skiautę švarios marlės, suverskite pienes ir į puodą arba kokį nors kitą indą gerai nusunkite visą skystį. Į jį suberkite 7 stiklines cukraus ir pastatykite virti ant nedidelės kaitros. Masei užvirus, 7 minutes pavirkite, o tada išpilstykite „medų“ į stiklainiukus ir uždenkite dangteliais.

Jei kamuoja vidurių užkietėjimas, reikia pasigaminti gėrimą iš 15 gramų susicukravusio pienių medaus ir stiklinės šilto pieno. Po šaukštą tokio gėrimo reikėtų išgerti prieš miegą.

Štai dar vienas receptas: sutarkuoti 100 gramų ropės, išspausti iš jos sultis ir ištirpinti jose 50 gramų pienių medaus. Šią mikstūrą reikia išgerti iš karto, pageidautina – tuščiu skrandžiu. Rezultato ilgai laukti neturėtumėte. Beje, norint pasiekti ilgalaikį poveikį, gydymo kursas turi trukti ne trumpiau kaip savaitę.

Nuo vidurių užkietėjimo padės štai koks preparatas: 150 gramų alijošiaus lapų reikia užpilti 300 gramų pašildyto pienių medaus. Po 24 valandų šį užpilą reikia pašildyti ir nukošti. Vartoti po arbatinį šaukštelį rytais, likus valandai iki valdymo.

Žarnyno veiklai pagerinti tiks preparatas iš pienių medaus, taip pat džiovintų dilgėlių ir kraujažolių. Dilgėlių ir kraujažolių reikia imti po lygiai. Šaukštas vaistažolių mišinio užplikomas stikline verdančio vandens. Porą valandų paliekama pastovėti, kad pritrauktų, tada skystį reikia nukošti ir įdėti į jį 25 gramus pienių medaus. Vartoti 4 kartu per dieną po 50–60 mililitrų, likus maždaug pusvalandžiui iki valgio.

Norint atlikti žarnyno valymą, reikia pasigaminti preparatą iš sutrintų džiovintų kukurūzų plaušų ir pienių medaus santykiu 1 ir 2. Arbatinį šaukštelį šio mišinio reikia vartoti 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Svarbu

Nedidelis pienių arbatos, sulčių arba miltelių kiekis jokio pašalinio efekto paprastai nesukelia. Vis dėlto nuo didelių pienių preparatų dozių kartais gali kilti problemų. Vartoti pienes kategoriškai draudžiama sergant ūminėmis kepenų ligomis su tulžies takų blokavimu. Nuo pienių produktų derėtų susilaikyti tiems, kurie serga gastritu su padidėjusiu rūgštingumu, turi skrandžio opą arba kenčia nuo kai kurių kitų virškinimo trakto ligų. Minėtų sveikatos bėdų turintiems asmenims pienės gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Gydomųjų preparatų su pienėmis nerekomenduojama duoti jaunesniems nei 12 metų vaikams.