Kalėdinių švenčių maratonui artėjant prie pabaigos Craigas Benzine‘as (geriau žinomas iš savo „YouTube“ kanalo pavadinimo „Wheezy Waiter“) ir jo žmona Chyna vieningai nutarė, kad metas pailsėti nuo alkoholio – padaryti mėnesio trukmės visiškos abstinencijos pauzę. Kaip tarė, taip ir padarė.
Užkietėjusiu gėrovu nė vienas savęs nelaikė, bet fakto, kad kone kasdien šiek tiek išgeria, paneigti buvo neįmanoma, rašoma portale „Men‘s Health“.
„Mano atveju suveikia Pavlovo refleksas, – sakė Chyna. – Atėjus metui ruošti vakarienę, dėl neaiškios priežasties į galvą šauna mintis, kad taurė vyno būtų neprošal. Nenoriu, kad ta galimybė išgerti taptų laukiama proga.“
Praėjus savaitei be alkoholio Craigas teigė nepajutęs tokio energijos antplūdžio, kurio tikėjosi sulaukti. Net atvirkščiai – prisipažino kartais besijaučiantis tarsi išsunktas, užsiminė ir apie užeinantį pykinimą ir lengvą depresiją primenančius epizodus.
Praėjus dar kelioms dienoms jo žodžiuose pasigirdo optimizmo gaida.
„Taip gali nutikti labiau užkietėjusiems gėrovams ir šį fenomeną galima pavadinti rožiniu debesiu, – sakė jis. – Jis užeina maždaug po kelių savaičių ir labiausiai primena euforiją. Viskas atrodo nuostabu. Bet tokia savijauta trunka trumpai. Gal ir mane netrukus aplankys rožinis debesis? Visgi nevalia pamiršti, kad tai – nebūtinai pozityvus reiškinys, kadangi jam užėjus gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad viskas visada atrodys nuostabu. Štai kodėl tenka kalbėti apie riziką, kad debesiui nuslinkus, žmogus pasijus blogiau.“
Apie sprendimą atsisakyti alkoholio Craigas pasikalbėjo su muzikantu Mattu Fanale‘u. Jo manymu, toks nusistatymas negali būti vienkartinis. Tam pasiryžti, esą, būtina kasdien, kaskart iš naujo.
„Apie valingą žingsnį, kurio pavyzdžių apstu filmuose, negalima nė kalbėti. Kartais žmogus tiesiog nežino, ką su savimi daryti... Būtina įgyti naujų įpročių“, – sakė M. Fanale‘as.
„Pagundos vėl pradėti [gerti] niekada nedingsta, – tęsi jis. – Turiu jau 10 metų [blaivybės] stažą, ir dabar pagundos yra silpnesnės. Vis dėlto labai didelis procentas piliečių „atkrenta“, kadangi pradeda galvoti, kad pagaliau su savo bėda susidorojo.“
Kol iššūkis tebesitęsė, Craigas sakė pastebėjęs, kad ypač didelio sąmoningumo prireikia lankantis baruose, kadangi galima užsisakyti vien nealkoholinių gėrimų. Jis prisipažino, kad ypač keistai, tarsi iškritęs iš konteksto, jautėsi lankydamasis Brukline.
„Jaučiausi taip, tarsi nedalyvaučiau pagrindinėje vietos, kurioje lankiausi, kultūrinėje veikloje“, – sakė Craigas.
Vis dėlto svarbu ir dar kai kas. Nepaisant socialinės atskirties akimirkų, nerimo jausmo paaštrėjimo ir energijos išsekimo epizodų, alkoholio sukeliamo apsvaigimo nei Craigas, nei Chyna nepasiilgo.
„Sėdėti prie taurės vis dėlto norisi, – sakė Chyna. – Ir jei tai būtų taurė raudonojo vyno – nealkoholinio (!), bet nei skoniu, nei kitomis savybėmis nė kiek nesiskiriančio nuo tikro vyno, aš tikrai kaip tik tokį visada ir rinkčiausi.“
Iššūkio terminui artėjant prie pabaigos Craigas pamėgino apibendrinti savo samprotavimus apie asmeninį santykį su alkoholiu.
„Mano tikslas – sugebėjimas apsiriboti viena arba pora taurių per šventes, ir atsikratyti įpročio išgerti ne mažiau kaip dvi kas dieną, kaip, tiesą sakant, ir buvo. Po šio mėnesio mano įpročiai bus pasikeitę į gera, tačiau žinau, kad kartkartėmis vis tiek išgersiu“, – sakė jis.
Nors nė vienas iš sutuoktinių neužfiksavo jokių teigiamų pokyčių per blaivybės mėnesį, abu prisipažino, kad grįžę prie išgėrinėjimo pasijuto gerokai prasčiau.
„Įpročiai, šiaip ar taip, dabar tapo geresni“, – reziumavo Craigas.
