Siekiant pažaboti Covid-19 plitimą, rekomenduojama ne tik kuo dažniau ir kuo kruopščiau plautis rankas, vengti liesti jomis burną ar akis, bet ir imtis griežtesnių priemonių, tokių kaip karantinavimasis. Pastaroji priemonė gali būti naudinga siekiant apsaugoti kitus nuo šios itin užkrečiamos ligos plitimo, vis dėlto ji rekomenduojama ne visiems.

Kas yra karantinavimasis ir kuo jis skiriasi nuo saviizoliacijos?

Nors šie du terminai panašūs, tarp jų yra nedidelis skirtumas, teigia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (angl. Centers for Disease Control and Prevention – CDC), kurie saviizoliaciją apibūdina kaip „užkrečiama liga sergančių žmonių atsiskyrimą nuo sveikų žmonių“.

O karantinas yra prevencinė priemonė, kai žmonės, kurie galėjo turėti kontaktų su užsikrėtusiaisiais, yra atskiriami, apribojamas jų judėjimas, ir jie yra stebimi, ar nepasireikš ligos simptomai.

Sveikatos organizacijos teigimu, karantinas gali būti rekomenduojamas asmenims, kurie, įtariama, galėjo turėti kontaktų su užkrečiama liga, tokia kaip Covid-19, sergančiais ligoniais arba ligos nešiotojais, nors jiems ir nepasireiškia jokie simptomai.

Karantino metu stebima, ar neatsiranda simptomai, be to užtikrinama, kad asmuo, kuris galėjo būti paveiktas viruso, būdamas namie neplatins ligos kitiems, jei ji jam vis dėlto pasireikštų.

„Saviizoliuojasi žmonės, kurie serga, – aiškina epidemiologė Susan Hassig, tirianti užkrečiamąsias ligas ir visuomenės sveikatą. – O karantinuojasi žmonės, kurie galėjo turėti kontaktų su užsikrėtusiais.“

Kas turėtų karantinuotis dėl koronaviruso?

Iš pradžių sveikatos priežiūros organizacijos karantinuotis patarė asmenims, grįžusiems iš šalių, kuriose daug užsikrėtusiųjų. Tačiau šiuo metu CDC rekomenduoja karantinuotis ir asmenims, kuriems gresia vidutinė ir didelė rizika susirgti, nes jie turėjo artimą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi arba trumpą laiką turėjo ribotą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Susirgusieji taip pat turėtų likti namuose ir karantinuotis, net jeigu simptomai lengvi.

CDC teigimu, karantinuotis reikėtų vyresniems nei 60 m. asmenims ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, jei jų bendruomenėje kilo koronaviruso protrūkis, nes jiems greia didesnė rizika užsikrėsti virusu, be to, ligos eiga gali būti sunkesnė.

„Jei dėl amžiaus ar sveikatos būklės jums gresia didesnė sunkių Covid-19 simptomų rizika, labai svarbu imtis veiksmų, kurie sumažintų riziką užsikrėsti šia liga“, – teigia sveikatos organizacija.
Jei nesergate, ir jeigu neturėjote kontaktų su sergančiais asmenimis, karantinuotis nereikia.

„Jei jokie simptomai nepasireiškia, kasdienės rutinos keisti nereikia“, – sako Rod Ailando sveikatos departamento atstovas Josephas Wendelkenas.

Kaip ilgai reikėtų karantinuotis, jei įtariate, kad gelėjote turėti kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis, ir ar jūsų namiškiams taip pat reikėtų karantinuotis?

CDC teigimu, jei asmeniui per dvi davaites nepasireiškia ligos simptomai, karantiną galima nutraukti ir grįžti prie įprasto gyvenimo režimo. Namiškiams karantinuotis nebūtina.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)