Pasireiškiantis karščiavimu, kvėpavimo sunkumu, kosuliu, dusuliu, bendra organizmo intoksikacija, virusas silpnesnius gali pasmerkti ir mirčiai. Gyvybei pavojų keliantys infekcijos sukėlėjai plinta per lašelius, kuriuose būna didelė virusų koncentracija, galimas plitimas per orą. Atsparus išorėje virusas išlieka apie 6 dienas suspenduotų dalelių pavidalu, apie 3 val. ant sausų paviršių. Koronaviruso rasta sergančių žmonių išmatose, todėl negalima atmesti ir šio užsikrėtimo kelio. Kai kuriems asmenims, užsikrėtus šiuo virusu, gali išsivystyti žarnyno funkcijos sutrikimai, inkstų nepakankamumas ar septinis šokas.
Dauguma ligų prasideda nuo žarnyno
Koronavirusas gali nusitaikyti į bet kurio amžiaus žmogų, tačiau pavojingiausias pagyvenusiems, daugiau nei 50 metų sulaukusiems žmonėms. Pavojingas tiems, kurių silpnesnė širdis, plaučiai, inkstai. Sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų, pvz., diabetą, onkologinę, lėtinę plaučių ligą, esantiems po chemoterapijos ar organų transplantacijos ir pan. „Šio amžiaus tarpsnio ir minėtų ligų turėtojams reikėtų būti ypatingai atidiems. Rūkaliams irgi bloga žinia – rūkantiems šis virusas gali būti daug pavojingesnis. Žinoma, ir sveikuoliai nėra nuo visko apsaugoti, tad budriems reikėtų būti visiems“, – sako gydytoja Neringa Martinonienė.
Visame pasaulyje žmonės dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso išoriškai, neretai pamiršdami, kad organizmą reikia stiprinti ir iš vidaus. „Žarnyne yra apie 60 proc. mūsų imuninės sistemos. Norint jį apsaugoti ir užtikrinti sklandžią jo veiklą, organizmui būtini probiotikai. Gerąsias bakterijas gaminantys prebiotikai arba, kitaip sakant, gerųjų bakterijų maistas taip pat gyvybiškai svarbus. Šių sveikatai naudingų medžiagų turėtų būti kasdieniame mūsų racione“, – sako gydytoja. Nualintas organizmas ir nesubalansuota žarnyno veikla yra puiki terpė virusams daugintis, tad reikėtų sekti savo organizmą ir padėti jam, papildant reikalingomis medžiagomis. Jų trūkumas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.
Daugėja tikslingai vartojančių probiotikus
Šalyse, kuriose koronavirusas palietė begalę žmonių, stipriai išaugo visų stiprinančių imuniteto sistemą preparatų – prekybos tinklai fiksuoja rekordinius jų pardavimus. Naujasis virusas gerokai atgaivino Pietų Korėjos sveikatai naudingų medžiagų gamintojus. Įvairių vitaminų, stiprinančių imunitetą, pardavimų skaičius per dvi savaites išaugo daugiau nei 2000 proc., probiotikų – 730 proc. Probiotikų papildų išaugusiai paklausai turėjo įtakos epidemiologų komentarai, kuomet daugeliui sunkių šios ligos pacientų nustatyta, kad jie yra pažeidžiami bakterinių infekcijų būtent dėl žarnyno floros pusiausvyros sutrikimo. Kinijos nacionalinė sveikatos komisija savo šalies gyventojams taip pat nuolat akcentuoja probiotikų vartojimą, tam, kad būtų išvengta bakterinių infekcijų.
„Pasirūpinti savo žarnyno pusiausvyra, gaminančia vitaminus, maitinančia žarnyno sieneles, stimuliuojančia imuninę sistemą bei jame gyvenančiomis gerosiomis bakterijomis, manau, yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti dėl savo sveikatos. Tinkamai funkcionuojanti žarnyno flora nebus tokia jautri išorės veiksniams”, – įsitikinusi ir N. Martinonienė. Gydytoja sako, kad be prebiotikų, probiotinės bakterijos nustoja augti, tad norint užtikrinti normalios žarnyno mikrofloros augimą, jų taip pat organizme turi būti pakankamai.
Maisto racionas, siaučiant virusams
Sveikatos specialistai nuolat pabrėžia dietos ir imuniteto ryšį, tad jeigu nesidomėjote tuo anksčiau, tai gali būti gera to pradžia. Daugelis maisto produktų vaidina svarbų vaidmenį, užkertant kelią virusinėms infekcijoms. Vaistininkė, žolininkė Vida Jokimienė, pastaruoju metu itin dažnai sulaukia klausimų, kaip atstatyti gerąsias bakterijas organizme: „Į savo dienos racioną klientams visada patariu įtraukti probiotinį maistą, kuris paruoštas bakterinės fermentacijos būdu. Toks maistas turi imunitetą stiprinančių savybių. Probiotiko gausu jogurte, kefyre, kimči, tempe, pasukose, sūryje, raugintuose kopūstuose. Jeigu nepakankamai valgote šių masto produktų, reikia pasidomėti probiotikų papildais, kuriuose yra Lactobacillus ir Bifidobacterium bakterijos“, – sako V. Jokimienė.
Nors koronavirusas labiau pavojingas vyresniems, vaistininkė sako, kad reikėtų neužmiršti ir vaikų: „Probiotikai jiems taip pat ypač reikalingi, norint sustiprinti jų žarnyną bei imunitetą. Vaistinėse yra didelė pasiūla probiotikų nuo braškių skonio kramtomų tablečių iki lengvai geriamų kapsulių, kurios tinkamos vaikams, todėl tėvams tikrai bus lengva išsirinkti“.
Prebiotikų galima aptikti poruose, svogūnuose, šparaguose, česnake, cikorijose, slyvose, perlinėse kruopose, migdoluose, pupelėse, razinose, granatuose, viso grūdo dalių miltų duonoje. „Skirtingi prebiotikai skatina skirtingų vietinių žarnyno bakterijų augimą. Vaistinėse yra daugybė prebiotikų papildų, kurie gali turėti teigiamos įtakos žarnyno sveikatai, jeigu pasirinksite teisingai. Patarčiau ieškoti probiotikų ir prebiotikų viename papilde – taip galima ženkliai padidinti bifidobakterijų ir bakteroidų kiekį. Jeigu viduriuojama, verta vartoti Sacharomyces Boulardi mieliagrybį, kuris nežūsta veikiamas karščio, taip papildydamas žarnyną gerosiomis bakterijomis”, – pataria V. Jokimienė.
Koronavirusas ragina žmones būti atsargesnius
Didėjant užsikrėtusių koronavirusu gretoms, būti atsargesniems ir sąmoningesniems yra ne privalumas, o būtinybė. „Gerųjų bakterijų dozė prieš kiekvienus pusryčius galėtų tapti ryto ritualu ir tikrai padės organizmui daugelyje sričių, tačiau reikia nepamiršti ir kitų sveikatinimosi priemonių: propaguoti sveiką gyvenimo būdą, kiek įmanoma vengti stresinių situacijų, daugiau judėti, būti gryname ore, laikytis elementarių higienos reikalavimų, valgyti kokybišką ir sveiką maistą“.
Gydytoja primena, kad svarbu kelis kartus per dieną plautis rankas su muilu, jas dezinfekuoti, neliesti veido, deramai vėdinti patalpas, vengti žmonių susibūrimų, viešojo transporto: „Jei galite, eikite kuo ilgesnius atstumus, taip bus ir sveikiau, ir išvengsite daugelio kitų virusų, kurie siaučia šiuo metu. Būtų protinga kurį laiką susilaikyti nuo kelionių į stipriau viruso pažeistas šalis. Jeigu sergate, likite namuose, darbdavys ir kolegos šiuo metu turėtų būti itin supratingi sveikatos sutrikimams“.
„Stebint situaciją iš profesinės pusės, išties pastebiu, kad šiuo metu žmonės labiau saugo save ir kitus, kas yra teigiama šio viruso dalis. Tikiuosi, susiformavę įpročiai rūpintis savo sveikata visada, o ne tada, kai per vėlu, taps kasdienybe“, – sako gydytoja N. Martinonienė.
