Atsako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento atstovė Jolanta Vytienė
Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmo funkcionavimui. Taip yra todėl, kad organizme procesai vyksta vandeniniuose organinių ir neorganinių medžiagų tirpaluose. Organizmuose vykstanti medžiagų apykaita galima į organizmą patenkant tik visiškai ištirpusioms medžiagoms. Vanduo svarbus medžiagų apykaitai, kraujo gamybai, virškinimui, organizmo termoreguliacijai, pašalinant iš organizmo medžiagų apykaitos produktus ir kenksmingas medžiagas. Vidutiniškai per parą į žmogaus organizmą patenka 600-900 ml vandens su maistu, apie 1,5 l – išgeriant.
Geriamasis vanduo saugus vartoti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai, o nustatytų mikrobinių ir toksinių (cheminių) rodiklių vertės neviršija Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytų ribinių verčių.
Vandenyje ištirpusi geležis yra priskirta prie indikatorinių rodiklių, kurie tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai. Jis kontroliuojamas, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ leidžiama geležies koncentracija geriamajame vandenyje yra 200µg (0,2 mg). Viršijus šią koncentraciją jau keičiasi vandens juslinės savybės (spalva, skonis). Tačiau, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, net ir 10 kartų didesnė geležies koncentracija (2 mg/l) nekeltų grėsmės vartotojų sveikatai.
