Apie šį eksperimentą rašo žurnalas „Nature“, ir vadina jį pirmąja užuomina į realią galimybę pasukti žmogaus biologinį amžių atgal.
Vis dėlto, kaip pabrėžia ir leidinys, ir patys tyrimo autoriai, šio tyrimo mastas labai mažas, be to, jame nedalyvavo kontrolinė grupė.
Mokslininkai patys nesitikėjo tokių rezultatų, ir net neturėjo tokio tikslo – jie tik norėjo patikrinti, kaip žmogaus imuninę sistemą veikia trys vienu metu vartojami preparatai, kurie yra gana plačiai naudojami medicinoje.
Tačiau paaiškėjo, kad metus reguliariai vartoję šį vaistų kokteilį savanoriai vidutiniškai atjaunėjo 2,5 metų. Taip pat atsistatė ir dalyvių imuninė sistema.
„Aš tikėjausi, kad biologinis laikrodis sulėtės, bet nė įsivaizduoti negalėjau, kad jo rodyklės pasisuks atgal, – „Nature“ cituoja vieno iš tyrimo autorių, genetikos profesorių Steave‘ą Horvathą. – Tai atrodo gana futuristiškai.“
Atsitiktinis atradimas
Biologinį žmogaus amžių nurodo vadinamasis epigenetinis laikrodis – visuma DNR žymenų, kurie keičiasi senėjimo proceso metu. Jis atspindi funkcinę organizmo būklę, gali ir viršyti realų kalendorinį amžių, ir atsilikti nuo jo.
Biologiniai senėjimo žymenys buvo atrasti jau prieš pusę amžiaus, ir nuo to laiko nemažai mokslininkų bandė sugalvoti, kaip sulėtinti biologinį laikrodį ir pratęsti jaunystę.
Tačiau Stenfordo medicinos centre atlikto eksperimento tikslas buvo visai kitoks. Los Andžele įsikūręs imunologas Gregory Fahy visų pirma norėjo patikrinti, ar augimo hormono injekcijas galima saugiai taikyti žmonėms, siekiant pagerinti jų užkrūčio liaukos veiklą.
Šis nedidelis organas yra viršutinėje krūtinės ląstos dalyje ir vaidina svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, tačiau su amžiumi ši liauka mažėja, ją užkemša riebalinis audinys.
Kai kurie tyrimai – daugiausiai atlikti su gyvūnais – parodė, kad augimo hormonas skatina užkrūčio liaukos regeneraciją, tačiau kartu skatina cukrinio diabeto atsiradimą. Todėl kartu su augimo hormono injekcijomis tyrimo dalyviams buvo paskirti du plačiai žinomi preparatai nuo diabeto.
Tyrime dalyvavo devyni savanoriai, visi jie – baltaodžiai vyrai, kurių amžius nuo 51 iki 65 m. Jiems visus metus reguliariai buvo tiriamas kraujas, o tyrimo pradžioje ir pabaigoje atlikti magnetinio rezonanso tyrimai.
Pasibaigus tyrimui paaiškėjo, kad visų devynių dalyvių kraujo rodikliai pagerėjo, o septynių dalyvių organizme išties buvo pastebėta užkrūčio liaukos audinių regeneracija – tai yra, G. Fahy eksperimentas pavyko. Tik po to mokslininkui šovė į galvą mintis parodyti savo darbo rezultatus Steve‘ui Horvathui – vieno iš tiksliausių biologinio amžiaus matavimo būdų kūrėjui.
S. Horvatahas atliko savo tyrimą ir pastebėjo, kad biologinis visų eksperimento dalyvių amžius pastebimai sumažėjo. Taip pat ir šešių savanorių, kuriems paskutinis kraujo tyrimas buvo atliktas praėjus pusmečiui po preparatų naudojimo pabaigos – tai parodo, kad terapijos poveikis amžiui yra ilgalaikis.
Dabar reikia ištirti šį poveikį atlikus specialų, daug didesnio masto tyrimą. „Galbūt kažkoks poveikis ir yra, bet šių rezultatų negalima laikyti absoliučiai patikimais, nes atliktasis tyrimas labai nedidelio masto, be to, nebuvo užtikrinta tinkama tyrimo kontrolė“, – pabrėžia Acheno universiteto ląstelių biologijos profesorius Volfgangas Wagneris.
Tačiau pats S. Horvathas nusiteikęs optimistiškai: „Kadangi mes pamatėme, kad kiekvieno dalyvio tyrimų duomenys pasikeitė, ir visų jų organizmuose pastebėtas labai stiprus atjaunėjimo poveikis, aš esu kupinas optimzimo. “
