Ši dieta skatina valgyti daržoves, vaisius, sėklas, riešutus, mėsą, žuvį ir kiaušinius. Vengti pieno produktų, grūdų, ankštinių, cukraus ir perdirbto maisto. Anot šios mitybos pradininko, daktaro M. Hyman, peganiška dieta mažina uždegiminius procesus organizme ir padeda reguliuoti cukraus lygį kraujyje.
Akivaizdu, kad ši mitybos kryptis įgauna neregėtą pagreitį. Susidomėjimas ja vien Pinterest per šiuos metus išaugo net 337 procentais!
Peganiška mityba, kaip ir nurodo jos pavadinimas, sujungia pagrindinius paleo ir veganiškos mitybos principus. Paleo mityba – tai mityba, kuri paremta idėja, kad žmogus turi maitintis taip, kaip jo pirmtakas. Mitybos prasme tai reiškia, kad rekomenduojama grįžti 2,6 milijonų metų atgal į Paleolito laikotarpį. Paleo dieta kartais vadinama urvinio žmogaus dieta. Valgomi vaisiai, daržovės, žalumynai, riešutai, žuvis, mėsa. Eliminuojami visi pieno produktai, grūdai, cukrus, ankštiniai, druska, alkoholis, kava ir kiti civilizacijos, palyginti neseniai, sukurti produktai. Maistas turi būti ekologiškas, natūraliai užaugintas, be jokių cheminių priedų. Tuo tarpu veganiška mityba – kitas kraštutinumas. Ji išbraukia iš raciono visus gyvulinės kilmės produktus. Nevalgoma mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, žuvis, paukštiena, medus ir viskas, kas pagaminta naudojant šiuos produktus. Valgomas tik augalinės kilmės maistas.
Atrodytų labai skirtingos mitybos kryptys. Kaip jos gali būti sujungtos ? Labai paprastai. Jas jungia viena pagrindinė grandis – visavertis maistas. Daug daržovių, augalinio maisto, kuo mažiau perdirbtų produktų. Veganiškoje mityboje gausu grūdų ir ankštinių, kurie Paleo mityboje draudžiami dėl per didelio Omega 6 kiekio, juose esančių fitatų ir lektinų. Fitatai ir lektinai ilgainiui gali formuoti pralaidaus žarnyno sindromą, o per didelis Omega 6 kiekis organizme kelia uždegiminius procesus (aut. past.). Dėl to gali grėsti artritas, astma, siaurėja kraujagyslės, atsiranda alergijos, maisto netoleravimai ir kt. Todėl Peganiškos dietos kūrėjas šiuos produktus išėmė, nuspręsdamas, kad žuvis ar kiaušiniai žarnynui nesukels tokių bėdų, kaip fitatai, lektinai ir Omega 6 perteklius. Kitas skirtumas tarp paleo ir peganiškos mitybos tas, kad peganiška dieta siūlo, jog apie 75 procentus dienos raciono sudarytų augalinės kilmės maistas. Tuo tarpu paleo mityboje gausu mėsos, gyvulinių riebalų.
Taigi, ką valgo peganiškos dietos sekėjai? Kaip ir minėta, 75 procentus turi sudaryti augalinis maistas: daržovės, vaisiai, žalumynai. Mėsa gali būti valgoma, bet ne kaip pagrindinis patiekalas, o labiau kaip pagardas prie maisto. Valgomos nekrakmolingos daržovės ir žalumynai. Jos sudaro mitybos pagrindą. Nesaldūs, žemo glikeminio indekso vaisiai ir uogos – kuo įvairesni, tuo geriau. Truputis riešutų ir sėklų, avokadų, alyvų ir kokosų aliejai, kokosai. Žuvis, mėsa, paukštiena, kiaušiniai. Rekomenduojama vengti pieno produktų, grūdų, glitimo, ankštinių (įskaitant žemės riešutus), cukraus, rafinuotų aliejų, perdirbtų maisto produktų, maisto priedų.
Tiesa, kai kurių grūdų be glitimo ir ankštinių, esant poreikiui, galima vartoti ribotais kiekiais. Viena porcija grūdų per dieną – ne daugiau kaip 125 gramai. Geriausia rinktis juoduosius ryžius, bolivinę balandą, burnočio sėklas, avižas be glitimo. Ankštinių ne daugiau kaip 75 gramai per dieną. Tinka lęšiai, avinžirniai, juodosios pupelės.
Vis dėlto, jei vargina alergijos, sąnarių skausmai, virškinimo ir kt. sveikatos sutrikimai, iš pradžių, bent pirmam mėnesiui, būtų puiku eliminuoti visus grūdus ir ankštinius (aut. past.).
Šioje mityboje gyvulinės kilmės produktai sudaro mažiau nei 25 procentus viso dienos raciono.
Kaip teigia M. Hyman – tai gyvenimo būdas, ilgalaikiai pokyčiai, o ne trumpalaikė dieta. Peganiška mityba sudaryta taip, kad jos galima laikytis ilgą laiką. O jei jau laikotės veganiškos ar paleo mitybos – peganišką dietą išbandyti verta. Ji lankstesnė, jos laikytis paprasčiau. Internete galima rasti nemažai peganiško meniu planuočių (angl. Pegan menu, Pegan Diet Plan, Pegan recipes ir kt.).
