Kiekvienam, matyt, teko girdėti, kaip žmonės kalba per miegus. Galbūt net žinote, kad ir jūs patys, atrodytų, kietai įmigę, kartais imate šnekėti?

2010-aisiais atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad maždaug 66 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra kalbėję per miegus. Kai kurie teprataria kelis padrikus, vos suprantamus žodžius, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie įninka į audringą monologą arba tarsi diskutuoja sudėtingiausiomis temomis.
Kalbėjimo per miegus priežastys iki galo neišaiškintos, tačiau sveikatos specialistai, šiaip ar taip, nemano, kad toks reiškinys galėtų būtų rimto sutrikimo ženklas, ir paprastai jie yra teisūs. Deja, bet kartais kalbėjimą per miegus visgi tenka priskirti kokių nors bendresnio pobūdžio sveikatos sutrikimų simptomams, rašoma portale „HuffPost“.

Kalbėjimas per miegus – dar daug neatsakytų klausimų keliantis reiškinys

Prieš gilinantis į kalbėjimo per miegus, kartais specifinėje literatūroje vadinamo somnilokvija, problematiką, būtina pasakyti, kad apskritai ši sritis dar nėra išsamiai ištirta.

Anksčiau tarptautinėje miego sutrikimų klasifikacijoje šis reiškinys buvo įvardytas kaip tam tikra parasomnija (miego sutrikimų rūšis), tačiau palyginti neseniai jis buvo išbrauktas iš sutrikimų sąrašo ir apibūdintas kaip normalus įvykis, galintis pasireikšti žmogui miegant.

Kaip tik todėl, kad oficialiai nėra laikomas sutrikimu, kalbėjimas per miegus nėra priskiriamas prie tirti būtinų simptomų, sako miego sutrikimų specialistas iš Stanfordo sveikatos centro miego medicinos padalinio (JAV) Rafaelis Pelayo. Tai, anot jo, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kalbėjimo per miegus reiškinys tebėra ganėtinai menkai ištirtas.

Per miegus paprastai pasakomos visiškos nesąmonės

Remiantis tarptautinėje miego sutrikimų klasifikacijoje pateiktu aprašu, miegant pasakomos frazės nėra kaip nors susijusios nei su įprastu žmogaus elgesiu, nei su kokiais nors prisiminimais. Vadinasi, tuo atveju, jei darbe teko susidurti su rimtomis problemomis arba išgyvenate šeimos dramą, nėra jokios tikimybė, kad kaip tik apie tai imsite kalbėti per miegus.

Tai labai svarbi žinia, kadangi į somnilokviją linkę asmenys miegodami kartais pripaiso visiškai absurdiškų dalykų, deja, galinčių kelti nerimą tiems, kurie juos girdi. R. Pelayo teigia galįs papasakoti apie atvejus, kai žmogus buvo apkaltintas neištikimybe vien todėl, kad per miegus ištarė kažkokį vardą ar šiaip kažką įtartino pasakė.

Taigi, įsikalkime sau į galvas: miegant ištarti žodžiai yra visiškai beprasmiai, atsitiktiniai, niekaip nesusiję su realybe.

Svarbu, kokio amžiaus žmogus pradeda kalbėti per miegus

Amžius, kurio sulaukęs žmogus ima kalbėti per miegus, yra bene svarbiausia aplinkybė, galinti padėti bent kiek geriau suprasti, kas vyksta.

Jei kalbos per migus periodiškai kartojasi visą žmogaus gyvenimą, nerimauti tikrai neverta. Tiesą sakant, dažniausiai per migus kalba vaikai ir paaugliai: taip elgiasi maždaug 50 proc. 3–10 metų vaikų.
„Jei kalbėjimas per miegus žmogui būdingas nuo mažumės, galima tiesiog nekreipti į jį dėmesio“, – teigia R. Pelayo ir pataria dėl nieko nesibaiminti ir jau tikrai nelėkti pas gydytoją.

Neretai pasitaiko, kad tik perkopę 20 arba 30 metų ribą žmonės sužino, kad kalba per miegus. Taip paprastai nutinka tada, kai jie susisaisto su kitu žmogumi ir ima miegoti su juo vienoje lovoje, todėl gali būti, kad kalbėdavo jie ir anksčiau, tačiau nebuvo nieko, kas galėtų šitai pastebėti.

Visgi jei žmogus artėja prie penkiasdešimtmečio arba yra vyresnis, nei iš šio nei iš to prasidėję ypač gausaus kalbėjimo per miegus epizodai gali būti ženklas, pranašaujantis Parkinsono ligą arba demenciją. Šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų atveju anksčiau nebūdingas kalbėjimas per miegus gali signalizuoti apie tam tikrus smegenyse vykstančius procesus, konkrečiai – smegenų laidų tinklo pokyčius.

„Jei visą amžių žinojote, kad kalbate per miegus, nerimauti tikrai neverta, tačiau jie šis reiškinys – šis tas naujo, patarčiau mediciniškai išsitirti“, – nurodo R. Pelayo.

Kalbėjimą per miegus dažnai lydi ir kitos miego ritmo problemos

Kalbėjimas per miegus skiriasi nuo kai kurių kitų miego sutrikimų, tačiau jei miegodami imate šaukti arba ką nors daryti, matyt, vyksta ir šis tas daugiau.

Tarkim, kai kurie žmonės linkę sapnuoti košmarus, todėl miegodami patiria didžiulį sukrėtimą. Sapnuojant košmarus, paprastai šaukiama arba blaškomasi, o ne padrikai šnekama. Dejavimas per sapnus kartais priskiriamas su miego apnėja siejamų sutrikimų simptomams.

Minėtina, kad kalbėjimas per miegus padažnėja ir išgyvenant potrauminį stresą. Tokie asmenys paprastai miegodami ne tik kalba, bet ir šaukia.

Kalbėjimo per miegus priežastis, pasak Detroito medicinos centro Plaučių ligų, intensyvios terapijos ir miego medicinos skyriaus vadovo Jameso Rowley, gali būti ir nuolatinė įtampa, nerimas bei depresija.

Jei išvardytos aplinkybės atitinka jūsų arba artimo žmogaus situaciją, verta pasikonsultuoti su miego fiziologijos specialistu, kadangi tokiu atveju kalbėjimas per miegus gali rodyti kokią nors gydymo reikalaujančią būklę.

„Jei kalbantis per miegus asmuo regi nemalonius sapnus, nuolatos yra lankomas košmarų, knarkia (tai būdinga miego apnėjai) ir kt., derėtų kreiptis į gydytoją“, – pataria J. Rowley ir priduria, kad kai kuriais atvejais gali tekti atlikti tam tikrus miego eigos tyrimus, pvz., polisomnografijos metodu, leidžiančius išsiaiškinti, ar individui nebūdingi kokie nors kiti miego sutrikimai.

Šiokių tokių įtarimų, kaip matyti, gali būti, tačiau dažniausiai kalbėjimas per miegus jokių problemų nenurodo. „Būtina dar kartą akcentuoti, kad daugelio žmonių kalbėjimas per miegus yra visiškai nekenksmingas“, – pabrėžia J. Rowley.

Dar pasakytina tai, kad tas, kuris kalba per miegus, jokių problemų tikrai nepatiria: daugių daugiausia, ką jis gali padaryti, – pažadinti arba net kiek išgąsdinti kartu miegantį žmogų. Taigi, jei lovą tenka dalytis su per miegus kalbančiu partneriu, kad nenubustumėte kas kartą jam prabilus, įsigykite ausų kištukus, be to, atminkite, kad viskas, ką jis sako, tėra bereikšmės, dėmesio nevertos padrikybės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)