Kas yra imuninė sistema?
Mes turime puikią gynybos sistemą, apsaugančią nuo pavojingiausių įsibrovėlių.
Gyvename apsupti įvairiausių organizmų. Ant kiekvieno paviršiaus, ant mūsų odos, net mūsų viduriuose gyvena daugybė bakterijų, virusų, parazitų ir kitų didelių ir mažų gyvybės formų. Dauguma jų mums visiškai nekenksmingi. Imuninė sistema skirta padėti mums išlikti sveikiems šioje sudėtingoje ir kartais pavojingoje aplinkoje.
Dažnai klaidingai manoma, kad imuninė sistema kovoja su kiekvienu svetimkūniu. Jei taip būtų, mūsų kūnai būtų lyg dykuma po branduolinės žiemos. Iš tiesų imuninės sistemos užduotis – pažinti, stebėti ir vertinti svetimkūnius bei nustatyti, kada organizmui kyla pavojus. Jeigu viskas gerai, imuninė sistema draugiškai sugyvena su daugybe mikrobų, kurie gyvena mūsų kūnuose ir su mumis dalijasi visa planeta. Tačiau jeigu imuninė sistema nusprendžia, kad svetimkūnis pavojingas, jai telieka viena užduotis – sunaikinti jį padarant kaip įmanoma mažiau žalos mūsų organizmui. Šis imuninės sistemos atsakas vadinamas „uždegimu“.
Kilus uždegimui imuninė sistema gali būti labai agresyvi ir išskirti nuodingų, mirtinai pavojingų ląstelių ir molekulių, skirtų pašalinti patogeną iš organizmo. Uždegimas gali atrodyti kaip gatvė, kurioje vienu metu susidūrė kelios mašinos. Imuninė sistema skuba įvertinti pavojų keliantį svetimkūnį, jį pašalinti ir atkurti pažeistus audinius.
Mums uždegimo požymiai – tai užsikimšusi nosis, skaudanti gerklė, pilvo skausmas, pakilusi temperatūra, nuovargis ar galvos skausmas. Gali atrodyti, kad toks imuninės sistemos atsakas – niekam tikęs, tačiau privalote šiek tiek pakentėti, kad visas organizmas išliktų sveikas. O kad būtumėte sveiki ir gerai jaustumėtės, labai svarbu užtikrinti, kad imuninė sistema veikia tinkamai, tačiau nepersistengia.
SVARBIAUSIA – pusiausvyra
Nors imuninė sistema dažnai suprantama kaip negailestinga gynėja, ji siekia pusiausvyros, o ne sukurti organizme policinę valstybę. Aš imuninę sistemą apibūdinčiau kaip subtilų baleto šokėjos ir apsauginio derinį. Pavyzdžiui, šioje sudėtingoje sistemoje yra daug molekulių, skirtų siųsti signalą sustoti, nutraukti puolimą ir pasitraukti. Be jų pavojingus svetimkūnius sunaikinti skirtas uždegimas galėtų suniokoti mūsų organizmą.
„Uždegimo reikia tam, kad apsigintume nuo svetimkūnių. Mūsų kūnams reikia policininkų, – teigia uždegimą sukeliančią molekulę atradęs medikas dr. Charlesas Dinarello. (Turbūt neįmanoma rasti geresnio patarėjo, jei nori paklausti, ar verta išgerti tabletę nuo skausmo. Vėliau šia tema papasakosiu daugiau.) – Tačiau jei policininkai nesivaldo, gali nukentėti ir nekalti žmonės.“
Jei norite būti sveiki ir gerai jaustis, nepaprastai svarbu kiekvieną dieną saugoti subtilią imuninės sistemos pusiausvyrą. Užuot ją stiprinę, palaikykite ją tokią, kokia yra. Be to, stenkitės niekada nesugriauti trapių jos struktūrų.
Geriau šią mintį suprasite išgirdę asmeninę istoriją apie vieną kvailą mano poelgį.
PASAKOJIMAS APIE savo KVAILYSTĘ
Rašydamas šį straipsnį buvau bjauriai peršalęs. Pats kaltas. Taip galėjo ir nenutikti.
Ankstyvą pavasarį kaip ir kasmet prasidėjo sloga. Netrukus pajutau, kad peršti gerklę. Tačiau sėdau į lėktuvą ir išskridau į gimtąją Kolorado valstiją slidinėti su šeima. Slidinėjau dieną, dvi, tris. Dienomis jaučiausi nekaip, o naktimis – dar prasčiau, kol ketvirtąją dieną nebegalėjau pajudėti. Mano kūnas nebenorėjo klausytis. Atsikėliau, išgėriau trigubą puodelį espreso, tačiau kofeinas nepadėjo ir jaučiausi toks išsekęs, kad iškart vėl užmigau. Pagaliau kūnas gavo taip lauktą poilsio dieną. Manote, kad tada susiprotėjau? Palaukite, apie tikrąją kvailystę dar nepapasakojau.
Kitą dieną buvo paskutinė atostogų diena. Pabudau jausdamasis geriau. Mano žmona (ji dirba gydytoja, todėl tokius dalykus išmano) pasakė: „Geriau pailsėk.“ Bet aš norėjau paslidinėti su vaikais, o mintis apie su šeima praleistą dieną man suteikė jėgų. Užsidėjau slides. Slidinėdamas nepersistengiau – energingiau nusileidau vos kelis kartus. Jaučiausi puikiai. Svarsčiau, ar tik nebūsiu savo slidėmis aplenkęs viruso?
Tačiau iš tiesų tik pats save apkvailinau. Suaktyvinau adrenaliną išskiriančią sistemą ir trumpam laikui tapau energingas bei jaučiausi sveikas, tačiau taip tik pakenkiau imunitetui ir galų gale susirgau daug rimčiau.
Paprastai moksliškai paaiškinti, kodėl imunitetas taip veikia, galima patyrinėjus mūsų santykius su liūtais.
Imuninė sistema ir plėšrūnai
Pabandykime šiek tiek pasigilinti, kaip (ir kodėl) iškilus pavojui elgiasi imuninė sistema.
Mūsų imuninė sistema susiformavo maždaug prieš 480 milijonų metų. Visų stuburinių gyvūnų (iki pat ryklių) imuninė sistema turi bendrų bruožų. Vienas jų – paskirti prioritetus. Mūsų gynėjai turi apskaičiuoti, kuriai grėsmei tuo metu verta skirti daugiausiai dėmesio. Kam reikėtų skirti daugiausiai kūno išteklių – infekcijai, pažeistam audiniui, ar netikėtai pasirodžiusiam liūtui arba lokiui?
Kai staiga iškyla rimtas pavojus, pavyzdžiui, užpuola liūtas, visos organizmo sistemos dėmesį skiria tik tam pavojui. Kūne įvedama nepaprastoji padėtis, kurią dažnai vadiname impulsu „bėgti arba kovoti“.
Tokiu momentu kūnas išskiria galingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui:
- Epinefrino, kuris šiek tiek apsvaigina, tad nebesijaučiame pavargę.
- Norepinefrino, kuris taip pat padeda kovoti su nuovargiu.
- Kortizolio, padedančio organizmui palaikyti pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, kraujo tėkmę.
Kai veikia šie hormonai, jaučiamės gerai – slidinėdamas aš taip pat jaučiausi puikiai. Tačiau tuo metu ne tik nebuvau sveikas, bet ir dar labiau susirgau. Kai išsiskiria „bėgti arba kovoti“ padedantys hormonai, imuninė sistema veikia silpniau. Aš pats priverčiau savo imuninę sistemą atsitraukti.
KODĖL IMUNINĖ SISTEMA KARTAIS ATSITRAUKIA
Kai staiga iškyla labai rimtas pavojus (pavyzdžiui, kad mus suės liūtas), organizmas negali švaistyti laiko kovoti su ligomis. Nors virusai ir bakterijos pavojingos, jų keliamo pavojaus nepalyginsi su savana atšuoliuojančiu milžinišku plėšrūnu aštriais it skustuvai dantimis. Tokią akimirką kūnui reikalinga visa mūsų energija, o nebūtinos funkcijos gali eiti velniop. Pirmas žingsnis: pabėgti nuo liūto. Antras žingsnis: kovoti su sloga.
Šiuolaikinėje visuomenėje šį biologinį mechanizmą dažnai neteisingai suprantame arba netgi skatiname, taip kenkdami patys sau. Dabar retai susiduriame su liūtais, lokiais ir kitais mirtinais pavojais. Tačiau mūsų kūnai stipriai reaguoja ir tada, kai susiduria su šiuolaikiniais pavojais: kai susibarame su sutuoktiniu, susiginčijame su viršininku, nežinome, kaip atplėšti sūnų nuo „Fortnite“ žaidimo arba užsidedame slides ir leidžiamės nuo stataus kalno. Šie dalykai kelia pavojų gerai savijautai, tačiau nėra tokie pavojingi, kaip alkanas liūtas.
„Mūsų laikais atrodo, kad daugelis žmonių nuolat gyvena apsupti įsivaizduojamų liūtų – pavyzdžiui, skaito baisias naujienas ir laukia, kol iš už kampo išlįs užpuolikas“, – pasakojo Ohajo valstijos universiteto profesorius emeritas dr. Williamas Malarkey’is. Jį kalbinau ruošdamasis rašyti knygą „Elegantiška gynyba: nepaprasti nauji atradimai apie imuninę sistemą“ („An Elegant Defense: The Extraordinary New Science of the Immune System“).
Nepamirškite:
- Išsiskyrus adrenalinui jaučiatės šiek tiek apsvaigę ir energingi, tačiau dėl to neišgyjate.
- Jūsų nepuola joks liūtas, tad neišsigalvokite jo ir nedarykite iš musės dramblio (arba slidžių trasos iš kalnelio).
- Aš galėjau rinktis – eiti slidinėti arba ne. Geriau būtų buvę neslidinėti. O kas, jeigu staiga atsiduriate sudėtingoje situacijoje ir prireikia daug fizinių jėgų? Kaip tada palaikyti normalų imuninės sistemos veikimą?
Tiek jums, tiek jūsų imuninei sistemai reikia pailsėti.
Vienas kenksmingiausių posakių pasaulyje – kad išsimiegoti galėsite tada, kai mirsite. Daug teisingiau būtų sakyti, kad jei neišsimiegosite, mirsite – be to, anksčiau. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad miego trūkumas sukelia ankstyvą mirtį, dažniausiai dėl to, kad susergama vėžiu arba širdies ligomis. O pasak pelno nesiekiančios organizacijos „Mayo Clinic“, priežastys, kodėl susergate, susijusios su imunine sistema.
Kai neišsimiegate, jūsų antinksčių hormonai nenustoja veikę, todėl susilpnėja imunitetas – organizmas elgiasi taip, lyg būtų „bėk arba kovok“ būsenoje. Be to, tyrimai atskleidžia, kad jei neišsimiegate, sumažėja greičiausiai reaguojančių imuninės sistemos ląstelių, vadinamų „natūraliomis žudikėmis“. Taigi, jei neišsimiegate, jūsų kūnui sunkiau apsiginti nuo bakterijų ir virusų.
Tačiau tyrimai taip pat atskleidžia, kad dėl miego trūkumo imuninė sistema dažniau siunčia signalą sukelti uždegimą. Dėl to galite susirgti depresija, patirti daugiau streso ir pastebėti daugybę prieštaringų kūno siunčiamų signalų.
„Šiais laikais žmonės giriasi tuo, kaip mažai miega, – teigė Kalifornijos universiteto Los Andžele Davido Geffeno medicinos mokyklos psichiatrijos ir biologinių elgesio studijų profesorius dr. Michaelas Irwinas, kurį taip pat kalbinau rašydamas knygą „Elegantiška gynyba“. – Dėl tokių beprotiškų idėjų visai visuomenei trūksta miego, o tai labai smarkiai atsiliepia sveikatai.“
2009 m. paskelbtas išsamus tyrimas, kuriame apibendrintos keliolikos kitų tyrimų išvados. Jame pateikta įrodymų, kad žmonėms vidutiniškai reikia maždaug 7 valandų miego per naktį. Jei miegate mažiau negu 7 valandas, kyla pavojus susirgti daugeliu su ankstyva mirtimi siejamų ligų. Keista, bet tyrimai taip pat atskleidė, kad nesveika ir miegoti per daug, nors ekspertai nesutaria, kaip interpretuoti šiuos rezultatus. Taip yra todėl, kad ne visada aišku, ar žmonės, tvirtinantys, kad ilgai miega, iš tiesų miega ilgiau. Pavyzdžiui, jeigu jie teigia, kad miega 10 valandų, neaišku, ar iš tiesų miega, ar tiesiog ilgai guli lovoje (jei taip, galima spėti, kad toks elgesys – kokio nors sveikatos sutrikimo, pavyzdžiui, depresijos, požymis).
Tačiau miego trūkumas imuninės sistemos pusiausvyrą sugriauna iškart – vienu metu kai kurios jos dalys stiprinamos, o kai kurios silpninamos.
MIEGAS PADEDA PALAIKYTI IMUNINĖS SISTEMOS PUSIAUSVYRĄ
Gali pasirodyti, kad šie du dalykai vienas kitam prieštarauja. Ar gali būti, kad miego trūkumas silpnina imuninę sistemą ir tuo pačiu sukelia uždegimą?
Imuninė sistema neveikia dviem režimais – ji nėra arba įjungta, arba išjungta. Ją sudaro daugybė skirtingus signalus siunčiančių molekulių. Vienos jų uždegimą skatina, o kitos stabdo. Jie norite būti sveiki, reikia sukurti tokią aplinką, kurioje imuninė sistema neprarastų natūralios pusiausvyros.
Jei neišsimiegate, imuninė sistema praranda pusiausvyrą, sutrinka homeostazė, o elegantiška apsaugos sistema virsta į būrį chaotiškai lankstančių galingų molekulių, kurios trankosi į apsaugines kūno groteles, o kartais jas netgi peršoka.
Kitaip tariant, reikia susitaikyti su mintimi, kad stebuklingų vaistų nėra. Jei norite, kad imuninė sistema gerai veiktų, svarbiausia laikytis drausmės ir formuoti tam tikrus įpročius.
Sportas, maistas ir meditacija
Jei norite atsikratyti ligų, jums padės šie trys sveikam kūnui būtini dalykai.
Iš pradžių slidinėdamas skaudančia gerkle savo veiksmus galėjau šiek tiek pateisinti. Tikinau save, kad vieną dalyką tikrai žinau – sportas padeda imuninei sistemai keliais svarbiais būdais:
- Stresą mažinantis sportas padeda reguliuoti adrenalino išsiskyrimo ciklą (nesubalansuotas ciklas gali būti labai pavojingas sveikatai).
- Senstantys žmonės, kurie reguliariai sportuoja, turi daugiau T ląstelių (svarbiausių imunitetą palaikančių ląstelių) negu nesportuojantys bendraamžiai.
- Sportuoti būtina norint išvengti antsvorio, o antsvorio turintys žmonės patiria stipresnius uždegimus.
Tačiau iš tiesų sportas imuniteto pusiausvyrą padeda palaikyti tik tada, kai sportuojate reguliariai. Susirgus sportas gali atimti imunitetui reikalingus išteklius ir nusverti svarstykles viruso naudai.
Užuot išlėkęs slidinėti, savo organizmui galėjau padėti medituodamas ir valgydamas sveiką maistą.
MEDITACIJA
Sąmoningumo meditacija – tai meditacija, kurios metu nevertindami pastebite ir priimate visas tą akimirką kylančias mintis ir jausmus. Tokia meditacija ramina ir padeda įveikti iliuziją, kad jus puola liūtas ar lokys. Paprasta meditacija padeda sumažinti uždegimą ir palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą. 2016 m. Niujorko mokslų akademijos analuose išspausdinto išsamaus mokslinio tyrimo apie kvėpavimo ir kitų sąmoningumo meditacijos technikų įtaką imuninei sistemai santraukoje teigiama, kad „sąmoningumo meditacija gali padėti susilpninti svarbiausių streso centrų veiklą organizme“.
Santraukoje cituojama nemažai tyrimų, kurių rezultatuose pateikiama įrodymų, jog sąmoningumo meditacija palaiko imuninės sistemos pusiausvyrą ir mažina uždegimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad šie rezultatai preliminarūs: „Jei tokie imuninės sistemos veikimo pokyčiai būtų ilgalaikiai ir reikšmingi, jie galėtų teigiamai paveikti sveikatą ir daryti įtaką biologinį senėjimą ir ligas sukeliantiems veiksniams.“
Sąmoningumo meditacija turi daug privalumų, be to, medituodami imuninės sistemos pusiausvyrą palaikyti galite niekuo nerizikuodami.
VALGYKITE SVEIKAI
Dar vienas būdas padėti savo kūnui palaikyti homeostazę – valgyti natūralų, o ne apdorotą maistą. Pirma, valgant daug apdoroto maisto nesunku priaugti svorio; antra, valgant natūralų maistą imuninė sistema gauna maisto medžiagų, kurias organizmas evoliucijos eigoje išmoko pažinti ir įsisavinti.
Dėl to susidūrusi su natūraliomis, o ne nepažįstamomis maisto medžiagomis imuninė sistema daug rečiau priešinasi arba reaguoja per jautriai bei rečiau aktyvuoja apsauginius mechanizmus.
Mums padeda ne tik natūralus maistas, bet ir pati gamta. Dėl to į naudingų dalykų sąrašą įtraukiu ir purvą.
Nebėkite nuo purvo
Susidurti su įvairiais mikrobais gali būti naudinga sveikatai.
Imuninė sistema vystėsi labai pavojingais laikais. Mes šimtmečius gyvenome skurdžiai, aplink siaučiant ligoms, be to, neturėjome šiuolaikinių įrankių dezinfekuoti maistą, vandenį ir namus.
Šiais laikais turime įvairiausių priemonių palaikyti švarą, pavyzdžiui, antibakterinių muilų ir dezinfekcinių medžiagų, be to, kaip tikri hipochondrikai nuolat valome kiekvieną paviršių. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia, kad dezinfekavę aplinką nebeleidžiame imuninei sistemai treniruotis ir mokytis. Palaikydami higieną sunaikiname ne tik patogenus, bet ir nepavojingus mikrobus, kurie visiškai nekenkia mums, tačiau imuninei sistemai padeda tobulėti.
Ir kas atsitiko? Pramoninėse šalyse ėmė sparčiai daugėti maisto ir odos alergijas turinčių žmonių. Alergijos požymius juntame tada, kai imuninė sistema sukelia uždegimą reaguodama į medžiagas, kurios iš tiesų mums nepavojingos. Mokslininkai spėja, jog taip nutinka dėl to, kad augame itin švarioje aplinkoje, tad imuninė sistema negali tinkamai pasiruošti reaguoti į natūralią aplinką.
Alergijų ir autoimuninių sutrikimų turinčius pacientus gydanti Denverio valstijos medikė dr. Meg Lemon teigia, kad valgyti purvą – sveika.
Ji juokauja, tačiau tik iš dalies. Jei šiandien susidursite su virusais ir bakterijomis, rytoj galite išvengti alergijos. Jei nemirštate (o didžioji dalis bakterijų jūsų tikrai nepražudys), padedate palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Per amžius iš lūpų į lūpas perduodame liaudies išmintį – nekrapštykite nosies; jei maistas nukrito ant grindų, bet ten buvo mažiau kaip 3 sekundes, galite jį valgyti; vartokite vitaminą C. Ką manote apie šiuos posakius?
Ar vitaminas C padeda išlikti sveikiems?
Mitas, kad vitaminas C gali išgydyti visas peršalimo ligas, kilo septintajame dešimtmetyje. Pasikartosiu – nėra jokio stebuklingo vaisto, kuris padeda visada išlikti sveikiems. Geriausia, ką galite daryti sirgdami – vartoti natūralias maistines medžiagas ir daug gerti, kad atgautumėte skysčius, kuriuos praradote dėl pakilusios temperatūros arba dėl to, kad daug skysčių pasišalino per... na, supratote. Nesitikėkite, kad jus išgydys vienas vitaminas ar vaistinė žolelė. Viename įdomiame su pelėmis atliktame tyrime teigiama, kad virusinėmis ligomis susirgę gyvūnai (žmonės, pelės ir kt.) greičiau pasveiksta, kai gauna daug maistinių medžiagų. Kitaip tariant, sergant valgyti nemalonu, tačiau taip galite padėti imuninei sistemai gauti reikalingų išteklių. (Vis dėlto tyrime taip pat teigiama, kad valgymas gali nepadėti ir net pakenkti, jei ligą sukėlė bakterija).
Ar būdamas šaltoje aplinkoje rizikuoju susirgti?
Iš dalies žiemą dažniau sergame todėl, kad daug laiko praleidžiame susigrūdę viduje, o mažose patalpose lengviau perduoti mikrobus kitiems. Išlikti sveikiems padės malonus energingas pasivaikščiojimas lauke.
Ar galiu krapštyti nosį?
Jei jus mato kiti, tikrai ne! Juokauju. Tiesą sakant, krapštydami nosį galite savo organizmui perduoti purvo ir nekenksmingų patogenų ir taip padėti lavinti imuninę sistemą. Jūsų imuninė sistema mokosi iš gamtos. Jai reikia pavyzdžių.
Ką manote apie skiepus? Jei mano imuninė sistema tvirta, ar vis tiek reikia skiepytis?
Skiepai – moksliškai patvirtintas, veiksmingas ir labai saugus būdas padėti imuninei sistemai atsilaikyti prieš itin pavojingus patogenus. Be to, skiepai padeda nuo šių patogenų apsaugoti visą visuomenę ir padėti tiems, kas turi silpną imunitetą, išvengti mirtinų ligų.
Kada pakilusi temperatūra tampa pavojinga?
Natūrali kūno temperatūra gali būti skirtinga. Naujagimių kūno temperatūrai pakilus virš 37,5 °C reikėtų pasitarti su gydytoju. Vyresnius vaikus pas gydytoją reikėtų vesti, kai temperatūra pakyla iki 38,5 °C. Tačiau pakilus temperatūrai visada jaučiamės prastai, tad reikėtų atsakyti į klausimą:
Ar verta bandyti sumažinti temperatūrą?
Pasirodo, kad dėl šio klausimo nesutaria daugelis labai protingų žmonių. Temperatūrą sukeliančią molekulę atradęs medikas dr. Ch. Dinarello teigia, kad imuninė sistema savo darbą atlikti gali ir tada, kai geriate vaistus temperatūrai mažinti.
„Išgerkite tabletę, – teigia jis. – Tėvams aš visad sakau: jūs manote, kad pakilusi temperatūra padės vaikui išgyti, tačiau aš nesutinku.“
Tačiau itin gerą reputaciją turinti organizacija „Mayo Clinic“ ragina pacientus negerti temperatūrą mažinančių vaistų, kol temperatūra nepakilo iki 38 °C. Vienas „The New York Times“ žurnalistas šia tema parašė ilgą straipsnį ir galų gale sutiko su dr. Ch. Dinarello nuomone. Taigi, kaip matote, dėl to nesutaria ir išmintingi žmonės.
Ką tokiu atveju daryčiau aš?
Kai susirgau slidinėdamas, gėriau daug vaistų. Tačiau jie nepadėjo. Daugiausiai bėdų kilo dėl to, kad aktyviai kenkiau savo imuninei sistemai, tad virusas sukėlė ligą, trukusią savaitę ilgiau, negu būtų trukusi, jei būčiau neslidinėjęs. Tą savaitę teko praleisti lovoje (verčiau būčiau į lovą atsigulęs nelaukdamas, kol pablogės).
Taigi geriausia, ką galite daryti sirgdami – ilsėtis, sveikai valgyti, nedaryti liūtų iš musių ir nepamiršti, kad jei padėsite savo imuninei sistemai, ji puikiai sugebės palaikyti harmoningus santykius su aplinkiniu pasauliu.
