Viena pagrindinių jodu vadinamo mineralo funkcijų – padėti gaminti skydliaukės hormonus. Kadaise Amerikoje buvo daug strumos – dėl jodo trūkumo padidėjusios skydliaukės – atvejų. Jodo/strumos istorija baigėsi laimingai, kai druskos gamintojai į šį produktą pradėjo dėti jodą. Po to strumos atvejai Jungtinėse Amerikos Valstijose praktiškai išnyko.
Deja, tačiau jodo istorija turi epilogą – pasireiškė nauja jodo trūkumo epidemija. Ir jos padariniai daug rimtesni, nei vien strumos atvejai.
Pagrindinės priežastys, kodėl galėjo sugrįžti jodo trūkumas
Amerikietis Jacobas Teitelbaumas, fibromialgijos ir nuovargio centro medicinos direktorius, sertifikuotas vidaus ligų gydytojas, visoje šalyje žinomas kaip lėtinio nuovargio sindromo, fibromialgijos, miego ir skausmo sričių specialistas, parašęs tokius bestselerius kaip „From Fatigued to Fantastic!“, „Pain Free 1 – 2 – 3“ ir „Beat Sugar Addiction NOW!“ seniai domisi jodo trūkumo padariniais.
Jo teigimu, anksčiau apie 25 procentus jodo su maistu buvo gaunama iš kviečių, kadangi jodas buvo naudojamas apdorojant miltus. Tačiau dabar didelis miltų kiekis apdorojamas cheminiu jodo pusbroliu bromidu (kalio bromatu), kuris miltams suteikia purumo, tešla geriau kyla, o kepalas atrodo geriau. Tačiau bromidas (uždraustas ne vienoje šalyje kaip kancerogenas) yra dviašmenis kardas: šis junginys ne tik pakeitė jodą, bet ir galimai blokavo jodo aktyvumą. Tai pasakytina ir apie dar du jodo cheminius pusbrolius – chlorą ir fluoridą, kurie paprastai būna geriamajame vandenyje.
„Jodo trūkumas susijęs ne vien su mūsų kasdiene duona, bet ir su kasdien naudojama druska. Toli gražu ne visa druska, kuri naudojama maisto perdirbime, yra joduota. Be to, žmonės namuose naudoja vis mažiau druskos, nes medikai ragina jos vengti. Galutinis rezultatas štai koks: žmonės gauna vis mažiau jodo. 1971–2001 metais vykdytas tyrimas parodė, kad suvartojamo jodo kiekis JAV sumažėjo net 50 procentų (apskaičiuojant pagal šlapimo tyrimus)“, – jodo trūkumo mastus savo šalyje atskleidžia gydytojas.
Nors didžiausią dalį jodo galime gauti su maistu, Lietuvoje tą padaryti ganėtinai sudėtinga.
„Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje gėlame vandenyje bei dirvožemyje beveik nėra jodo, todėl kaip ir kitose šalyse, kur šio mikroelemento yra nedaug, gyventojai su vietiniu augalinės ir gyvūninės kilmės maistu gauna nepakankamą jo kiekį“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad geriausias būdas likviduoti jodo trūkumą yra privalomas joduotosios druskos vartojimas. Lietuva taip pat pasirinko tokį kelią spręsti jodo trūkumo problemą ir maistui, kaip ir kaimyninėse šalyse, pas mus rekomenduojama vartoti tik joduotąją druską.
Deja, manantys, kad gauna pakankamai jodo su vartojama joduota druska turėtų neapsigauti, mat tokioje druskoje gali nebebūti jodo, jei yra pasibaigęs jos vartojimo terminas, jei ji laikoma nesandariuose induose (jodas tuomet išgaruoja), jei tokią druską beriame į karštyje ruošiamus patiekalus, kur jodo junginiai skyla.
Kodėl tai yra didelė problema?
Jodas yra vienas svarbiausių mineralų – organizmui jis būtinas sveikam ląstelių ir medžiagų apykaitos funkcionavimui. Gydytojo Davido Brownsteino knygoje „Iodine: Why You Need It and Why You Can't Live Without It“ (Jodas: kodėl jums jo reikia ir kodėl be jo negalite gyventi) jodo svarba apibendrinama taip: „Jodas yra labiausiai neteisingai suprantamas maistinis elementas. Po dvylikos praktikos medicinoje metų galiu pasakyti, kad neįmanoma pasiekti optimalios sveikatos būklės, jeigu gaunate neadekvačius jodo kiekius. Nežinau kito tokio elemento, kuris būtų toks pat svarbus sveikatai, kaip jodas“.
Norite pavyzdžių? Jodo trūkumas gali paskatinti skydliaukės problemų paūmėjimą.
„Mažas jodo kiekis gali prisidėti prie padidėjusios tiek nepakankamai aktyvios, tiek per daug aktyvios skydliaukės rizikos. O jodą blokuojantys bromidai siejami su daugeliu skydliaukės sutrikimų – vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad skydliaukės vėžiu sergančių žmonių skydliaukės audiniuose bromido kiekis net 50 kartų didesnis“, – teigia gydytojas J. Teitelbaumas.
Toliau krūtų cistos ir vėžys. Jodas vaidina labai svarbų vaidmenį krūtų audiniuose.
Pasak J. Teitelbaumo, krūties vėžiu sergančių moterų krūtų audiniuose jodo kiekis gerokai mažesnis nei šia liga nesergančių moterų. Japonijos moterų mityboje jodo daug daugiau ir joms rizika susirgti krūties vėžiu net 65 procentais mažesnė nei amerikietėms. Jodo poveikis krūties audiniui toks žymus, kad hipotirozę turinčios moterys (tos, kurios negali apdoroti šio mineralo gerai skydliaukėje, todėl jo daugiau tenka krūtų audiniams) iš tikrųjų turi mažesnę krūtų vėžio riziką. Medikas teigia, kad jeigu moteris jaučia krūtų jautrumą, turi cistų ar serga krūties vėžiu, jai derėtų pasitarti su savo gydytoju dėl papildomo jodo vartojimo.
Ne gana to, mažesnis jodo kiekis gali padidinti širdies ligų riziką, prisidėti prie nuovargio ar lėtinio nuovargio sindromo.
„Tad tie, kuriuos kankina sunkiai paaiškinamas nuovargis ar fibromialgija, pasitarę su gydančiu specialistu, turėtų kasdien vartoti jodo papildus tris mėnesius iš eilės ir stebėti, ar padeda. Labai dažnai energijos padidėjimas pastebimas jau pirmą mėnesį“, – pastebėjimais iš savo praktikos dalijasi gydytojas.
Mityba ir gyvenimo būdas
Okinavos saloje šimtamečių žmonių yra daugiau nei bet kur kitur pasaulyje. Pranešama, kad jie kasdien suvartoja 80–200 mikrogramų jodo. Kaip ir mums gauti daugiau jodo? Yra keli būdai, kurie padės tai užtikrinti:
1. Daug jodo yra jūros gėrybėse. Ypač jodo turtingas šaltinis – jūros dumbliai. Štai kodėl statistinė Japonijos moteris, valganti daug jūros dumblių, galimai yra daug sveikesnė už statistinę amerikietę. Taip pat tai galėtų paaiškinti, kodėl Japonijoje krūties vėžys yra kur kas mažiau paplitęs nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (čia krūties vėžio dažnis tris kartus viršija Japonijos).
2. Jeigu valgote daug sojos produktų, sumažinkite jų vartojimą – ypač nefermentuotų sojų (pavyzdžiui, sojų pieną, sojų sūrį ir į maistą dedamus sojų baltymus). Dideli sojos kiekiai gali blokuoti skydliaukės funkciją, nors su fermentuotais sojos produktais, tokiais kaip tempė ar tofu, problema ne tokia didelė.
3. Jeigu vietiniame vandenyje yra fluorido, pagalvokite apie jį šalinančius filtrus. Taip pat kai galite, venkite bromido.
