„Sąnarių kremzlės pažeidimus sukelia tiek ūminės, tiek besikartojančios traumos, įvairios ligos. Tyrimai rodo, kad 5–10 procentų vyresni nei 40 metų žmonės turi gilų kremzlės pažeidimą, 80 procentų vyresniems nei 75 metų asmenims diagnozuota osteoartrozė. Atlikdamas kelio sąnario artroskopines operacijas, kremzlės pažeidimus diagnozuoju apie 60–70 procentų pacientų“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas Darijus Rimas, neseniai atlikęs unikalią kelio sąnario kremzlės atkūrimo operaciją. Ją drąsiai galima vadinti „natūralia“, nes operacijos metu buvo panaudotas paties žmogaus kūno resursas – kraujas, rašoma pranešime spaudai.

Vos dienos prireikė, kad pacientui būtų nustatyta diagnozė, vos valandos tereikėjo, kad jam būtų grąžintas judėjimo džiaugsmas. Štai taip trumpai ir paprastai galima nusakyti, kas įvyko, kai į gydytoją ortopedą-traumatologą kreipėsi keturiasdešimtmetis vyras, kuris dėl skausmų turėjo daug ko atsisakyti, taip pat ir mėgstamo sporto – teniso.

Per jaunas tokiems negalavimams? Manote, kad tai išskirtinis atvejis? Toli gražu ne. Tereikia nugirsti panašaus amžiaus tiek vyrų, tiek moterų pokalbius sporto klubuose – skundų dėl sąnarių skausmų, būtinybės atsisakyti mėgstamo užsiėmimo ar jį keisti kitu tikrai nestinga. Net kur kas jaunesni žmonės iš pradžių tik nusijuokia išgirdę sąnarių traškesį, o ilgainiui pradeda varginti sunkumo jausmas keliuose, maudimas, patinimai.

Darijus Rimas

Gydytojas ortopedas-traumatologas D. Rimas atsakė į klausimus apie išskirtinę sąnario kremzlės atkūrimo operaciją.

– Kaip tiksliai vadinasi operacija, kurią Jūs atlikote?

– Tai – kelio sąnario kremzlės defekto gydymas autologine plazma, praturtinta trombocitais ir augimo faktoriais, ir sveikos kremzlės mišinio krešuliu.

Sąnario kremzlė yra unikalus audinys, gebantis atlaikyti pasikartojančias spaudimo jėgas visą žmogaus gyvenimą. Kremzlės pažeidimas yra gana dažna sąnario trauma, tačiau jos atsinaujinimo galimybės labai ribotos. Dažniausiai kremzlė pažeidžiama susidūrus su tiesioginiu mechaniniu poveikiu, ištikus traumai arba tai tiesiog laipsniškas kremzlės nusidėvėjimas sergant osteoartroze bei kitomis sisteminėmis ligomis. Visais atvejais sutrinka kremzlėje vykstantys biocheminiai ir fiziologiniai procesai.

– Kaip jaučiasi tokie pacientai, kol jiems dar nepritaikytas gydymas ar neatlikta operacija?

– Senstant populiacijai, didėjant fiziniam aktyvumui, pagrindine sąnarių liga tampa osteoartrozė, pažeidžianti sąnario kremzlinius paviršius, aplinkinius minkštuosius audinius, kaulus. Blogėja sąnario funkcija ir, žinoma, gyvenimo kokybė.

Pacientus vargina kelio sąnario maudimas, skausmas, traškesys, strigimo jausmas, tinimas. Rentgenologinis tyrimas paprastai nerodo jokių pažeidimų. O štai atlikus magnetinio rezonanso tomografiją, pastebima kremzlės, dažnai ir meniskų raiščių pažeidimų, galimai laisvų kremzlės fragmentų.

Dėl silpno kremzlės gijimo ir regeneracijos potencialo reikia specialaus chirurginio gydymo.

– Kuo unikali Jūsų atlikta operacija?

– Svarbiausias uždavinys kremzlės atkūrimo chirurgijoje – sudaryti sąlygas jai atsinaujinti. Naujausi pasiekimai audinių inžinerijoje leidžia gana kokybiškai atkurti kremzlę.

Kremzlės pažeidimai gali būti gydomi įvairiais chirurginiais metodais: kaulų čiulpų stimuliacija mikrolūžiais, chondroplastika, mozaikoplastika, panaudojant kremzlės kaulo transplantą, autologinių chondrocitų implantacija, panaudojant kologenines membranas, autologinės kremzlės implantacija.

Mes pritaikėme technologiją, ištobulintą ispanų gydytojo ortopedo-traumatologo Ramono Cugato. Naujasis metodas – sąnario kremzlės defekto gydymas autologinės plazmos, praturtintos trombocitais ir augimo faktoriais, ir sveikos kremzlės mišinio krešuliu. Apie šią technologiją išgirdau vienos konferencijos metu. Susipažinau su daktaru R. Cugatu, pradėjau klausinėti daugiau, o jis sako: „Atvažiuok – parodysiu.“ Taip naują technologiją atsivežėme pas save.

Metodo esmė paremta trombocitų biologija. Trombocitai atlieka reikšmingą funkciją po hemostazės, uždegimo, proliferacijos ir remodeliacijos gyjant audiniams ir turi angiogeninį bei molekulių migracijai į pažeistus audinius poveikį. Aktyvuoti trombocitai skatina ir greitina audinių regeneraciją. Iš trombocitų išsiskyrę augimo faktoriai atlieka esminę funkciją sudėtinguose audinių regeneracijos procesuose.

– Kokia operacijos eiga?

– Atliekama standartinė artroskopinė operacija, įvertinamas kremzlės pažeidimas, jo plotas. Tuomet paruošiamas ir apdorojamas paciento kraujas, atskiriama plazma, praturtinta trombocitais ir augimo faktoriais, ji maišoma su sveikos kremzlės fragmentais ir specialia metodika sukrešinama. Gaunamas standus plazmos ir kremzlės mišinio transplantas, kuris pritvirtinamas kremzlės defekto srityje.

Esant nedideliems – kelių kvadratinių centimetrų – kremzlės pažeidimams, operacija minimaliai invazyvi, atliekama per nedidelius pjūvius. Jei kremzlės pažeidimas didesnis, tenka atlikti 5–7 cm pjūvį, kad būtų galima tinkamai padengti kremzlės defektą. Tam nenaudojamos papildomos membranos ar sintetiniai geliai.

Operacija trunka vieną valandą.

– Kaip toliau gyventi pacientui?

– Sveikimo periodu būtina apsaugoti suformuotą kremzlę nuo traumavimo, todėl kurį laiką (iki 6 sav.) vaikštoma su ramentais, palaipsniui didinant operuotos galūnės apkrovą. Pacientui skiriamas reabilitacinis gydymas. Po operacijos būtina stiprinti raumenų jėgą, skatinti kremzlės regeneraciją ir formavimąsi.

Palaipsniui tinkamai didinant fizinį krūvį, po 6–12 mėn. pacientas gali grįžti prie pamėgtos aktyvios fizinės veiklos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)