Fitoterapeutas labai skeptiškai žiūri į visus tokius savigydos būdus ir pabrėžia, kad nė vienas jų nėra patvirtintas išsamiais klinikiniais tyrimais, kitaip tariant – nėra įrodytas.
„Paskyriau tam visą savo gyvenimą, tikiu augalų gydomąja galia ir nesu nusistatęs prieš medicinos naujoves. Deja, lig šiol nesu suradęs įrodymų, kad koks nors augalas galėtų išnaikinti visas, net ir užsislaptinusias vėžio ląsteles, todėl pirminį vėžį reikia pašalinti peiliu, spinduliais arba chemoterapija“, – tvirtina jis.
Kaip iš tiesų veikia vandenilio peroksidas
Paklaustas, ką mano apie vėžio gydymą vandenilio peroksidu, medikas atsidūsta: „Žmonės mano, kad suleidę į veną vandenilio peroksido ar jo išgėrę išgaus tą patį efektą kaip ir spindulinės terapijos. Jie tikriausiai nė nenutuokia, kad jis kraujagyslėse ir skrandyje po 5 minučių tampa paprastu vandeniu“.
Kalbant paprastais žodžiais spindulinės terapijos metu vanduo paverčiamas agresyviu junginiu – vandenilio peroksidu, nužudančiu vėžines ląsteles. Jis visas ląsteles apardo, apdrasko, o ypač vėžines, nes jos yra gana aktyvios, dalinasi ir turi daug vandens.
„Žmonės yra sumaišę, kas vyksta spinduliui atėjus ir vandenį pavertus vandenilio peroksidu. Tai vyksta ląstelės viduje, o paversti vandenį vandenilio peroksidu ir susprogdinti vėžinę ląstelę trunka tik kelias sekundes. Tai visiškai kitoks procesas“, – sako J. Ruolia.
Fitoterapeutas prisipažįsta ir dabar turintis kelis ligonius, kurie bando gydytis leisdamiesi į veną vandenilio peroksidą.
Jį neramina ir tai, kad yra tam tikras skaičius gydytojų molekuliaristų, kurie irgi yra truputį sumaišę vandenilio peroksido veikimą ląstelėje ir vandens keitimą trumpam vandenilio peroksidu spindulinės terapijos metu: „Aišku, jų teisti neturime teisės, čia reikia kitų įrodymų. Bet biologinis vandenilio peroksido veikimo mechanizmas yra toks“.
Jokių antioksidantų spindulinės terapijos metu
Ilgametę patirtį gydant vėžį turintis fitoterapeutas artimiausiu metu planuoja išleisti knygą, kurioje išsamiai bus paaiškinta, kodėl viso pasaulio radiologai spindulinės terapijos metu griežtai rekomenduoja nevartoti jokių antioksidantų, ir kitų priemonių, kurios menkina vandens virsmą vandenilio peroksidu.
Pasak J. Ruolios, radiologai įspėja natūropatus, kad spindulinės terapijos metu šito proceso blokuoti negalima, reikia leisti jam vykti. Ir jeigu pacientai vartoja ugniažolę, vitaminus C, E, A ir Seleną, taip sau tik pakenkia sumažindami ląstelių, kuriose vyksta teisingi išžudymai, skaičių. Visai kitokios taktikos reikia laikytis po spindulinės terapijos – šiuos vitaminus jau net skatinama vartoti, nes jie atstato sveikų ląstelių pažaidas.
„Pats matau, kaip lankytojai artimiesiems, kuriems daromos spindulinės terapijos procedūros, neša vaisius, daržoves, smulkina juos, taip pagausindami organizme elektronų. Dėl šių dalykų vandenilio peroksido efektas gydymo metu gali priartėti net iki nulio. Tada sako, kad spindulinė terapija neveikia. O kai išsiaiškini su pacientu, ką jis terapijos metu vartojo, tai už galvos susiimi – kas jam leido vartoti tiek daug vitaminų, fermentų ir antioksidantų! „Niekas nieko nesakė“, – sako jis. Aišku, dažnai ir gydytojai nespėja visko susakyti...“, – apgailestauja Onkologijos instituto fitoterapeutas ir priduria, jog mokymuose visada perspėja rentgeno laborantus, technologus, jonizuojančios terapijos specialistus, ką jie turėtų akcentuoti ligoniams.
Vėžinė ląstelė – lyg didžiulis fabrikas
Fitoterapeutas įsitikinęs, kad vandenilio peroksido gėrimas neatneša nei naudos, nei žalos (nors yra nemažai medikų, kurie griežtai ragina taip peroksido nevartoti – pasak jų, jis skirtas tik išoriniam vartojimui, – aut. past.), bet tai nereiškia, kad taip naikinamas vėžys.
„Jis naikinamas alfa, beta ir gama spinduliais, kurie yra išskirstyti pagal ląstelės tipą. Juk yra apie 100 rūšių vėžio ląstelių ir visoms joms yra sukurti spinduliai, išskirstyti protonai, elektronai, neutrinai ir senieji alfa, beta, gama spinduliai. Tik įsivaizduokite, koks vėžio prisitaikymas prie įvairių situacijų ir kaip sunku su juo kovoti! Tai lyg ištisas fabrikas! Teko skaityti, kad jeigu šiuolaikiniam mokslui reikėtų suvėžinti sveiką ląstelę, tam prireiktų 300 metrų gamyklos linijos“, – pasakoja J. Ruolia.
Tai kas gi nulemia, kad tokie sudėtingi procesai įvyksta mūsų kūnuose?
„Suvėžinama sveikoji ląstelė dažniausiai būna pasenusi, pavargusi ir kai organizme yra laisvųjų radikalų. Jie atsiranda dėl užterštos aplinkos, kurioje gyvename, kai organizmą veikia cigarečių dūmai, ultravioletiniai spinduliai, radiacija, mašinų teršalai, kancerogenai, sunkieji metalai, prasti valgymo įpročiai“, – dėsto specialistas.
Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių susilpnėjo ir prarado vieną elektroną. Jie yra nestabilūs, greitai reaguoja su sveikomis mūsų organizmo ląstelėmis ir, norėdami stabilizuotis, atima iš jų reikiamą elektroną ir tokiu būdu daro joms žalą.
Tuomet, pasak J. Ruolios, visa ląstelė tampa nevalyva, ji nesugeba apsiginti, susitvarkyti, pagaliau, net numirti normaliu būdu, o miršta vadinamuoju nekrozės būdu ir labai apnuodija organizmą, suvėžėja ir išskiria milžiniškus kiekius nuodingų junginių, kurie suardo mūsų genų fondo DNR ir RNR normalią veiklą. Taip ir išsigimsta ląstelės.
Apsisisaugoti padės paprasti receptai, tik yra svarbių niuansų
Nors priežasčių ląstelėms suvėžėti gana nemažai ir daugelio jų, tokių kaip užterštas oras ar mašinų išmetamosios dujos, tikrai sunku išvengti, fitoterapeutas turi gerų žinių.
„Sunkiųjų metalų surišėjas jau yra žinomas – tai česnakai ir karotenoidai. Valgykite kasdien po 2 sutarkuotas morkas su grietine ir 3-4 kartus per dieną česnakų. Česnako skilteles reikėtų sutraiškyti peiliu ant lentos ir palikti pusvalandžiui. O po to susmulkinti. Nes tik per tą laiką jose įvyksta veikliųjų medžiagų reakcijos, kurios padaro česnaką labai galingu. Jis tuomet suriša sunkiuosius metalus ir su fekalijom ar per inkstus jie išeina lauk“, – sako Onkologijos instituto fitoterapeutas.
Specialistas primygtinai akcentuoja, kad karotenoidai iš morkų tirpsta tik riebaluose, ir geriausia, kad tai būtų cholesterolis. Tik tada cholesterolio ir karotino B molekulės virsta vitaminu A, o kiti karotenoidai taip pat virsta naudingomis organizmui medžiagomis.
„Žmonės yra suklaidinti, kad geriant morkų sultis reikia įpilti šlakelį aliejaus. Ne aliejaus, o grietinėlės reikia, nes aliejuose nėra cholesterolio. Vartojant sultis su aliejumi, karotenoidai tik iš dalies virsta vitaminu A. Ir man labai įdomu, kodėl pardavinėjantys morkų sultis to neakcentuoja“, – stebisi J. Ruolia.
Medžiagų, surišančių vėžį sukeliančius sunkiuosius metalus, yra ir alijošiuje. Taigi, vėžio profilaktikai, pasak pašnekovo, verta mažesnę už nagą alijošiaus lapo dalį sutraiškyti, apvalkalėlį išmesti, palikti tik minkštimą, jį sutrinti su medumi ir arbatinį šaukštelį suvalgyti.
„Žmonės ir patys prisigalvoja įvairiausių keistų receptų. Štai neseniai gavau klausimą, ar tikslinga vartoti varškę, pagardintą sėmenų aliejumi, medumi ir obuolių sultimis. Tai juk makalynė, kurią fermentai skaldo atskirai! Ir tokio mišinio priešvėžinio veikimo niekaip neįžvelgė net tokios asmenybės, kaip a.a. profesorė Laima Liudvika Griciūtė ar kiti mokslininkai. Sėmenų aliejų suskaldo fermentai, skaldantys aliejus, o varškę – kazeiną skaldantis baltymas. Čia dar vienas liaudies medicinos perlas, panašus į vandenilio peroksido vartojimą“, – savigyda užsiimančių žmonių fantazija negali atsistebėti specialistas.
