Triukas, padėsiantis greičiau numesti svorio: sugaišite vos 15 min. per dieną

Jei kas lieptų fiksuoti kiekvieną kąsnį, kurį įsidedate į burną, kai laikotės svorio metimo programos, pirmoji į galvą šaunanti mintis veikiausiai būtų „Neturiu tam laiko!“ Deja, reikėtų jo rasti. Mat tiesa ta, kad žmonės, bent keletą minučių per dieną skiriantys suvartojamam maistui užregistruoti, kaip tik ir yra tie, kurie, kaskart užlipę ant svarstyklių, gali pasidžiaugti vis mažesniu skaičiumi.

Žurnale „Obesity“ aprašytas visiškai naujas tyrimas, kurį atliekant maždaug 150 žmonių buvo paprašyti šešis mėnesius fiksuoti, ką suvalgo. Pridursime, kad tyrime dalyvavo sulieknėti siekę asmenys.

Minėto laikotarpio pabaigoje paaiškėjo, kad daugiausia svorio atsikračiusiems žmonėms suvartotam maistui užregistruoti kasdien prireikdavo mažiau nei ketvirčio valandos. Kaip rašoma portale health.com, jie nenusižengė taisyklei „Kai tik valgai, tai ir rašyk.“

15 minučių tėra lašas jūroje, jei šį laiką lygintume su tuo, kiek trunka mėgstamo serialo epizodas, socialinių tinklų naršymas vėlai vakare arba pastangos išnarplioti situacijas ir išspręsti problemas, kurios nuo mūsų nepriklauso.

Vermonto ir Pietų Karolinos universitetų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tie, kuriems pavyko numesti 10 proc. viso kūno svorio (t. y. didžiausios sėkmės sulaukę tyrimo dalyviai), pirmą svorio mažinimo programos mėnesį suvartojamam maistui užregistruoti kasdien turėdavo skirti vidutiniškai po 23,2 minutės. Tačiau šeštą mėnesį tas laikas sutrumpėjo iki 14,6 minutės.

Tyrimo apraše nurodoma, kad registruodami suvartotą maistą dalyviai privalėjo įrašyti visų produktų ir gėrimų kaloringumą, juose esančių riebalų kiekį, taip pat porcijų dydžius ir gaminimo metodus.
Svarbu pabrėžti, kad svorio netekimui įtaką padarė ne registruojant praleistas laikas, o tai, kaip dažnai asmuo prisijungdavo prie stebėjimo programos ir įrašydavo, ką suvalgė.

„Didžiausios sėkmės sulaukė tie, kurie tokia savistaba užsiimdavo tris kartus per dieną ir taip darydavo kasdien, – pranešime spaudai nurodė tyrimą koordinavusi Vermonto universiteto Mitybos ir maisto mokslų departamentui vadovaujanti Jean Harvey. – Atrodo, kad reikšmingiausias yra pats savistabos veiksmas, o ne tai, kiek laiko sugaištama arba kas konkrečiai įrašoma.“

J. Harvey ir jos vadovaujama komanda tikisi, kad tyrimo išvados paskatins dietų besilaikančius asmenis naudoti stebėjimo programėles ir patikėti, kad jos tikra neatima tiek laiko, kiek daug kas mano.
„Žmonės vertina jas skeptiškai, galvoja, kad apsikraus bergždžiu ir nemaloniu darbu, bet mes pamėginome atsakyti į klausimą, kiek laiko iš tiesų sugaištama besilaikant dietos vykdomai savistabai. Paaiškėjo, kad tikrai labai nedaug“, – konstatavo J. Harvey.