Vienas svetainės „Reddit“ naudotojas sumanė atlikti savotišką apklausą ir pasiteiravo, kokios staigaus svorio kritimo pasekmės labiausiai nustebino jas patyrusius žmones.
Atsakymų buvo gauta kuo įvairiausių. Toliau pateikta keletas, kurie portale „Bright Side“ buvo įvertinti kaip patys įdomiausi.
***
„Dabar man nuolatos siaubingai šalta! Vien tik su nertiniu žiemą tikrai neišeičiau iš namų. Po juo dar būtinai pasivelku baltinius ilgomis rankovėmis. Taip pat susisupu į patį šilčiausią paltą, kad bent kiek sušilčiau. Pagaliau tapo aišku, kad patarimas rengtis kelis sluoksnius drabužių gali būti vertas dėmesio!“
***
„Neseniai pavyko atsikratyti maždaug 30 kilogramų (nuo 110 mano svoris sumažėjo iki 81 kilogramo), tačiau viliuosi, kad tai – ne pabaiga. Aš jau dabar galiu įvardyti keletą reikšmingų pokyčių. Vienas iš jų – aplinkinių elgesys su manimi. Kažkuria prasme to ir tikėjausi. Nuostabą sukėlė tik kai kurių mano draugių demonstruojama pagieža. Jos tikrai nėra ypatingos nutukėlės, tačiau dabar sveria daugiau nei aš, ir tai jų anaiptol ne džiugina.“
***
„Kiek nedaug, pasirodo, reikia valgyti, palyginti su tuo, kiek galėčiau suvalgyti.“
***
„Anksčiau svėriau 104, o dabar – 79 kilogramus. Pasidariau daug mažiau atspari alkoholio poveikiui.“
***
„Daug kas iš to, ką visi paprastai mini, pasikeitė ir mano atveju. Bene didžiausią nuostabą patyriau įsėdęs į gokartą (lenktyninis automobilis) ir leidęsis į trasą. Iš pradžių pamaniau, kad sėdžiu naujo modelio gokarte, tačiau netrukus supratau, jog kitaip jaučiuosi tik todėl, kad atsikračiau 60 kilogramų.“
***
„Nors konkrečių pokyčių stebinančiais ir nepavadinsi, visi drauge jie neįtikėtinai pakeitė mano gyvenimą, pagerino jo kokybę. Ėmiau geriau miegoti, palengvėjo kvėpavimas, dažniau esu puikios nuotaikos, nebekankina skausmai. Jau nebeskauda kelių, be to, sėdėdama ant grindų jau sugebu atsistoti nenuvirsdama ant šono. Stovėjimas taip pat nebekelia problemų. Išgaravo depresija, nerimo jausmas ir socialinės baimės. Liovėsi nugaros raumenų spazmai. Taip greitai nebesudėviu drabužių, nes jie nebeprasitrina tarpukojo ir pažastų srityse. Patyrus sumušimų, ne taip greitai atsiranda mėlynės, o nedideli įdrėskimai arba uodų įkandimai nebekraujuoja taip ilgai, kaip anksčiau. Sloga sergu tik kartą per dvejus metus, nors seniau ji kamuodavo porą kartų metuose. Bene didžiausią nuostabą sukėlė suvokimas, kiek daug skausmo pavyko atsikratyti. O jis kildavo iš niekur nieko – tiesiog gyvenant. Šitai ir yra geriausia.“
***
„Sėdėdama ant kietos kėdės arba suolo, kiekvienu stuburo slanksteliu, atrodo, liečiuosi visko, į ką atsiremiu. Prie to nebuvo lengva priprasti. Dar pastebėjau, kad labai lengvai persišaldau.“
***
„2018 metų birželį gydytojo kabinete esančios svarstyklės rodė apie 120 kilogramų. Dabar jos rodo 95 kilogramus. Labiausiai, matyt, stebina tai, kad nematau nuo kurių vietų nugaravo tas svoris.“
***
„Nuo riebalais varvančio greitojo maisto perėjus prie vaisų ir daržovių gerokai sumažėja tualetinio popieriaus sąnaudos, be to, dabar kur kas lengviau įsigyti drabužių.“
***
„Ne taip ir sunku buvo numesti svorio, kai suvokiau, kad esu priklausoma nuo maisto ir visada linkusi persivalgyti, todėl visą gyvenimą tiesiog privalau skaičiuoti kalorijas. Visgi didžiausią nuostabą sukėlė suvokimas, kaip atsainiai daugelis žmonių vertina maistą. Tada, kai užsirašiau į kursą, kurio šūkis – „Tavo kūnas – tavo paties reikalas“, mane ne kartą šokiravo faktas, kad galiu būti apkaltinta turinti pasisavinti maistą trukdančių sutrikimų, nors vis dar svėriau daugiau nei 90 kilogramų, suvartodavau po 1 800 kalorijų per dieną ir per metus numesdavau vos 10 kilogramų. Žinoma, kai per poros metų kursą priaugau apie 50 kilogramų, niekas man nieko nesakė.“
***
„Po ištisus metus trukusių pastangų mano draugei pavyko kaip reikiant sulieknėti. Tame pačiame universitete studijavo toks vaikinas, kuris nevengdavo jos pašiepti, kai buvo apkūni. Sykį jis jai tiesiai šviesiai išrėžė, kad nekalba su nusipenėjusiomis vištomis. Jis pats, beje, tikrai nebuvo lieknas. Kiaurus metus mes jo nematėme, tačiau po metų atsitiktinai susitikome. Draugė buvo 45 kilogramais lieknesnė. Jis kaipmat pametė dėl jos galvą. Ėmė kalbėti, kokia ji graži ir kad visada jam patiko, tiktai bijojo apie tai prisipažinti. Galop, jis pakvietė draugę į pasimatymą. Tikrai nustebau, kai ši atsakė nesikalbanti su storuliais.“
***
„Su tais, kurie turi antsvorio, žmonės elgiasi visiškai kitaip nei su tais, kurių kūno formos nepriekaištingos. Pastarieji sulaukia kur kas daugiau pagarbos tiek iš vyrų, tiek iš moterų. Nebuvo labai lengva tai pripažinti.“
***
„Didžiausią šoką sukėlė vadinamosios „prieš“ ir „po“ nuotraukos. Karčią tiesą, kad esi aptukęs, supranti tik tada, kai numeti svorio ir pradedi atrodyti dešimtkart geriau.“
***
„Ilgainiui pastebėjau, kad gatvėje sutinkami nepažįstami žmonės bando užmegzti su manimi akių kontaktą. Jei turi antsvorio, kai kurie nė nepažvelgia tavo pusėn, o kai pavyksta sulieknėti, kartais praeina nemažai laiko, kol atsikratai paranojos, kad galbūt vaikštai išteptu veidu.“
***
„Kaip lengva grįžti prie to, nuo ko pradėjai. Nuo pradinių 113 kilogramų aš sulieknėjau iki 95, o tada vėl grįžau, tik ne prie buvusio, o prie didesnio svorio – 120 kilogramų. Dabar jau vėl atsikračiau 5-ių, tačiau šįkart nebe taip lengvai.“
***
„Aptikau kaulus ir raumenis, kurių apskritai nemaniau turinti. Žvelgdama į beformį mėsos gabalą, nesugebėdavau suvokti, koks smulkus yra kulkšnies kaulas. Draugai vis kartodavo, kad nesu pernelyg apkūni, kad atrodau, it sverčiau 64 kilogramus. Deja, aš svėriau 118 kilogramų, bet kadangi niekada nebuvau perkarusi, nemačiau priežasties jais netikėti. Tiesiog ramiai sau gyvenau, manydama, kad šiaip jau ideali moteris turėtų sverti kokius 45 kilogramus. Laimei, svoris, kurį pavyko numesti, kol kas negrįžo. Sunku patikėti, kad turėjau šitiek jo nešiotis. Pastebėjau, kad ir prakaituoju dabar daug mažiau. Į paskaitas turėdavau atvykti bent 15 minučių anksčiau, kad spėčiau nulėkti į tualetą ir apsišluostyti rankšluosčiu. Laiko turėjo pakakti tam, kad spėtų išdžiūti ant nugaros po kuprine atsirasdavusios prakaito dėmės. Žmonių įprotis glebėsčiuoti man jau nebekelia panikos – jau nebesijaučiu kaip prakaituotas paršelis.“
***
„Simpatija nebūtinai yra ženklas, kad žmogus turi kilnių tikslų. Neturėjau jokios bendravimo su vaikinais patirties, todėl visko turėjau mokytis nuo nulio. Teko patirti ne vieną nusivylimą, kol supratau, koks elgesys yra priimtinas, o koks – ne, ir kada santykius būtina nutraukti.“
***
„Buvau tokio svorio, kuris laikytinas sveiku. Vėliau kilogramų padaugėjo – pasiekiau stadiją, vadinamą nutukimu. Dabar vėl sveriu normaliai. Tokia aš, žinoma, labiau sau patinku. Tačiau seniau, kai svėriau normaliai, aš negalėdavo pakęsti savo atvaizdo nuotraukose, o kai pastambėjau, gailėjausi, jog beveik nesifotografavau, kai buvau lieknesnė. Užtat dabar objektyvo tikrai nevengiu, taip pat negaliu atsidžiaugti veidrodyje regimu atspindžiu.“
***
„Nebuvau nutukusi, bet kai atsikračiau 14 kilogramų (nuo 68 iki 54), ėmiau suvokti, kad turiu skruostikaulius!“
***
„Niekaip neapsisprendžiu, kaip reaguoti į vieno kolegos reakciją, pademonstruotą išvydus dvi mano nuotraukas: vienoje iš jų pozavau prieš pradėdama lieknėti, o kitoje – kiek vėliau. Išvydęs skirtumą, kolega tik žagtelėjo ir pasakė neprisimenantis, kad būčiau buvusi tokia apkūni. Ar tai turėčiau suprasti kaip komplimentą, ar kaip įžeidimą?“
***
„Pernai numečiau daugiau nei 40 kilogramų. Kiek pinigų išleidau naujiems apatiniams įsigyti, jau nė neskaičiuoju. Vis dėlto tai tapo akstinu lieknėti toliau. Beje, ir batų dabar reikia numeriu mažesnių. Tikrai pasitaiko, kad ir koja sumažėja.“
***
„Štai kas įvyko, kai netekau 30 kilogramų:
– Sykį, kai bėgiojome su draugais, pro mus pravažiavo automobilis, kuriame sėdėjo keletas merginų. Jos šūktelėjo, norėdamos atkreipti į save dėmesį. Draugai pasakė, kad taip nutiko dėl manęs.
– Merginos, su kuriomis tuo metu susitikinėjau, buvo patraukliausios iš kada nors mano sutiktų.
– Kad puikiai atrodau, suvokiau ne iš karto: turėjo praeiti nemažai laiko, kol nustojau stebėtis, kad merginos džiaugiasi, kai skiriu joms pasimatymą.
– Gerai atrodyti – tik pusė darbo. Ne mažiau svarbūs yra sveikas humoro jausmas ir puiki nuotaika. Ne iš karto supratau, kad ir patrauklios merginos gali nervintis.“
***
„Labai pasipiktinau žmonėmis, kurie staiga pradėjo elgtis su manimi mandagiai, o tokių buvo nemažai. Tačiau vaikai kur kas rečiau ateina prisiglausti, nes nebesu tokia minkšta.“
***
„Pernai atsikračiau 38 kilogramų. Lig šiol nepaliauju stebėtis, kad taip pamėgau vandenį. Anksčiau jo, galima sakyti, negerdavau. Gerdavau nebent pieną, sultis, kartais gazuotus gėrimus, tačiau vandens – niekada. Dabar gi mano organizmas tiesiog trokšta vandens, todėl tapau viena iš tų, kurie nesiskiria su gertuve.“
