Tyrimai apie polinkį susirgti
„Teko susipažinti su viena metanalize, kurioje buvo pristatytas tyrimas apie išanalizuotus net 44 veiksnius, galinčius nulemti išsėtinės sklerozės atsiradimą. Tame tyrime prieita išvados, kad tik trys rizikos veiksniai didina riziką susirgti išsėtine skleroze: Epšteino Baro virusas (EBV), infekcinė mononukleozė (Herpes šeimos virusai) ir rūkymas“, – atsiųstame pranešime spaudai sako A. Staševičienė.
Sergamumo paplitimo žemėlapiai leidžia daryti išvadą, kad didesnę riziką susirgti išsėtine skleroze turi asmenys gimę šiaurės regionuose.
„Yra nustatyta, kad jeigu žmogus, turintis riziką susirgti išsėtine skleroze iki 15 metų emigruoja arčiau pusiaujo, jo rizika susirgti išsėtine skleroze tampa tokia, kaip tos šalies, į kurią jis emigravo, rizika. Jeigu jis išvyksta būdamas jau vyresnis, pavyzdžiui, 20 metų, jis išveža su savimi riziką susirgti išsėtine skleroze“, – kalbėjo IS draugijos „Feniksai“ pirmininkė A. Staševičienė.
Ji pamena vieną mokslinį tyrimą, kuris iš dalies gali paaiškinti didėjančią sergamumo išsėtine skleroze tendenciją.
„Tyrimas atskleidė, kad vaikams iki 20 metų, kurių KMI viršija 27, rizika susirgti išsėtine skleroze yra didesnė. Taip atrastas ryšys tarp vaikystės svorio ir rizikos susirgti išsėtine skleroze. Nutukimo epidemija smarkiai koreliuoja su augančiu išsėtinės sklerozės sergamumu“, – sako VU Medicinos fakulteto magistrantė.
Galima apsisaugoti
Pasak A. Staševičienės, nemažai pastaruoju metu atliktų tyrimų patvirtina sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo nuo mažų dienų naudą. Šių įgūdžių ugdymas gali būti vertinamas ir kaip išsėtinės sklerozės prevencija.
„Išsėtinė sklerozė priskiriama prie lėtinių neinfekcinių ligų. Kitos šios grupės ligos nuolat tiriamos, ieškant atsakymo į klausimą, kaip jomis nesusirgti. Analogiškas klausimas jau keliamas ir dėl išsėtinės sklerozės“, – teigia A. Staševičienė.
Kaip labiausiai ištyrinėtą veiksnį ji mini saulės poveikį. „Australijos mokslininkai atliko tyrimą, kuris nustatė, jog buvimas lauke yra veiksminga prevencinė priemonė, sauganti nuo susirgimo išsėtine skleroze vyresniame amžiuje. Dėl to kaip viena iš ankstyvos išsėtinės sklerozės prevencijos formų yra minima rekomendacija vaikams daugiau laiko praleisti gryname ore, lauke“, – sako ji.
Prie rizikos veiksnių, lemiančių neinfekcinės lėtinės ligos atsiradimą, priskiriami nepalankūs mitybos įpročiai, žalingi įpročiai (rūkymas), fizinio aktyvumo stoka ar vidinės darnos nebuvimas.
„Mokslininkai mano, jog didžiausias aplinkos veiksnių poveikis, keliantis riziką susirgti išsėtinė skleroze, pasireiškia dar vaikystėje. Todėl vaikystėje itin svarbu apsaugoti vaiką nuo vitamino D trūkumo ir nepalankių mitybos įpročių“, – pabrėžia A. Staševičienė. Ir priduria, jog sveikos gyvensenos įpročiai, diegiami nuo mažų dienų, gali turėti lemiamos įtakos apsaugant daug rizikų turintį žmogų nuo išsėtinės sklerozės.
Veiksniai, kuriuos mes galime valdyti:
- Mitybos įpročiai.
- Vitamino D koncentracija kraujyje.
- Žalingi įpročiai (rūkymas).
- Fizinis aktyvumas.
- Vidinė darna (žmogaus atsparumas stresui).
