Yra ir tokia teorija, kad tėvo gyvenimo būdas iki vaiko pradėjimo – jo valgomas maistas, jo savijauta – yra kūdikio sveikatos pagrindas, rašoma straipsnyje brightside.me.

Šiame straipsnyje sužinosite, kokius bruožus paveldime iš motinos, o kokius – iš tėvo.

Galiausiai „Bright Side“ nori priminti – net jei galite pasigirti puikiais genais, stenkitės gyventi sveikai, nes daugiausia nuo gyvenimo būdo priklauso, kaip atrodome ir kaip jaučiamės.

Vaikai dažniausiai paveldi nosies galiuko formą, zoną aplink lūpas, skruostikaulių dydį, akių kampučius ir smakro formą. Šios zonos yra svarbiausios, atpažįstant veidus, o žmonės, kurių minėtos zonos panašios, mums atrodys praktiškai identiški.Žmonių zona tarp antakių dažniausiai būna labai skirtinga.

Įprastai vaiko DNR sudaro 50 proc. motinos genų ir 50 proc. tėvo genų. Vyriški genai yra gerokai agresyvesni už moteriškuosius, todėl dažniausiai dominuoja. Įprastai yra 40 proc. aktyvių moteriškų genų ir 60 proc. aktyvių vyriškų genų. Be to, nėščios moters organizmas identifikuoja vaisių iš dalies tarsi svetimkūnį. Kad kūdikis vystytųsi, moters organizmas turi susitaikyti su agresyviais tėvo genais (kartais savo genų sąskaita).

Šiaip ar taip, įmanoma nustatyti, kokius bruožus vaikas gali paveldėti iš tėvo, o kokius – iš motinos.

Lytis


Būsimo kūdikio lytis priklauso nuo tėvo. Iš motinos vaikas visada paveldi X chromosomą, o iš tėvo – arba X chromosomą (tai reiškia, kad gims mergaitė) arba Y chromosomą (tai reiškia, kad gims berniukas).
Jei vyro šeimoje daug brolių, jis susilauks daugiau sūnų, o jei jis turi daug seserų, susilauks daugiau dukterų. Tik nedaugelio vyrų spermoje yra praktiškai vienodas X ir Y chromosomų skaičius, tad jų šansai susilaukti berniuko arba mergaitės praktiškai vienodi.

Y chromosomos turi mažiau genų nei X chromosomos, o jų dalis yra atsakingos už vyriškų genitalijų vystymąsi. Todėl berniukai dažniau būna panašūs į savo mamas. Mergaitės gauna X chromosomų iš abiejų tėvų, todėl neįmanoma prognozuoti, į ką jos bus panašios.

Dantų būklė

Jei vyras dažnai lankosi pas odontologą, didelė tikimybė, kad jo vaikų dantys dažnai ges. Dantų forma ir būklė gali būti paveldima iš bet kurio iš tėvų, bet vis tik tėvo genai yra dominuojantys.

Intelektas


Už intelektą atsakingi genai yra X chromosomoje, todėl sūnūs paveldi intelektą iš motinų. Dukterys paveldi intelektą iš abiejų tėvų. Tiesa, iš motinos paveldima tik iki 40 proc. intelekto, likusi dalis įgyjama per gyvenimą. Žodžiu, atkaklaus darbo, pastangų niekas neatstos.

Vidutiniškai berniukų intelektas 15 taškų skiriasi nuo motinos intelekto.

Polinkis į psichines ligas

Bėgant metams vyro spermos kokybė prastėja, todėl vyresni žmonės gali perduoti vaikams mutavusių genų, o tai didina psichinių ligų, autizmo, hiperaktyvumo ar bipolinio sutrikimo riziką. Vyresniems nei 45 m. vyrams gimę vaikai dažniau linkę į savižudybę, sunkiau mokosi.
Išemine širdies liga sergantys bet kokio amžiaus vyrai greičiausiai perduos ją savo sūnums. Nevaisingų vyrų sūnūs, kurie gimė po dirbtinio apvaisinimo, dažnai būna nevaisingi.

Polinkis į hemofiliją ir autizmą

Vienas iš garsių hemofilija sirgusių žmonių buvo caraitis Aleksejus. Jo prosenelė Anglijos karalienė Viktorija turėjo hemofilijos geną, kurį paveldėjo kai kurie jos vaikai, anūkai ir proanūkiai.

Yra tokių, ligų, kurios paveldimos tik iš motinos ir perduodamos tik berniukams (nėra tikimybės, kad šias ligas paveldėtų mergaitės). Taip nutinka, kai moteris turi X chromosomą su šiuo genu ir perduoda geną sūnui. Priešingai nei motina, berniukas turi vieną X chromosomą, taigi neturi kuo kompensuoti mutavusio geno.

Minėtu būdu gali būti perduodama hemofilija (dažniausiai paveldima liga, dėl kurio sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša) ir Diušeno (Duchenne) raumenų distrofija (paveldima liga, pažeidžianti įvairius raumenis, stuburą). Autizmas taip pat berniukų paveldimas iš motinos.

Polinkis į nutukimą


Polinkis į nutukimą ar į lieknumą taip pat paveldimas genetiškai. Maždaug 25 proc. žmonių ūgio ir liemens apimties duomenų paveldimi genetiškai. Su antsvoriu kovojantys žmonės dažnai perima šį polinkį iš tėvų – tokiu atveju sulieknėti labai sunku, kita vertus, pasitelkus išmintingą mitybą ir sportą, galima pasiekti puikių rezultatų.

Polinkis į nutukimą gali būti paveldimas iš abiejų tėvų. Dažniausiai paveldimas polinkis į nutukimą, o ne į lieknumą.

Vaiko svoris visiškai priklauso nuo motinos. Nesvarbu kiek sveria tėvas, jei motina liekna, vaikas irgi bus lieknas. Jei moteris turi antsvorio, po gimimo vaikui irgi gali atsirasti antsvorio.

Ūgis

Tėvo genų įtaka vaiko ūgiui didesnė ne motinos. Aukštų vyrų vaikai dažniausiai būna aukštaūgiai.

Vidutiniškai 60–80 proc. žmogaus ūgio priklauso nuo tėvo ir motinos, likusi dalis – mitybos, gyvenimo būdo ir sveikatos rezultatas. Be to, ne visų vieno tėvo vaikų ūgis vienodas. Įprastai jaunesni vaikai būna žemesnio ūgio nei vyresni vaikai.

Būsimo vaiko ūgį galima paskaičiuoti pagal 2 formules:

-Jei gimė berniukas, motinos ir tėvo ūgio skaičius sudėkite, pridėkite dar 12,7 cm. Gautą sumą padalinkite perpus – štai jūsų sūnaus ūgis. Jei gimė mergaitė, sudėkite motinos ir tėvo ūgio skaičius ir atimkite 13. Gautą rezultatą padalinkite iš 2, ir turėsite savo dukters ūgį.

-Įsidėmėkite savo dukters ūgį, kai jai buvo pusantrų metų ir sūnaus ūgį, kai jam buvo dveji metai. Tą ūgį (berniuko arba mergaitės) padauginkite iš 2, ir turėsite savo sūnaus ar dukters ūgį suaugus (plius / minus 10 cm).

Akių spalva


Ruda akių spalva – dominuojantis genas. Jei kuris nors iš tėvų (ypač tėvas) turi tamsias akis, o kitas sutuoktinis – žydras ar žalias akis, jų vaikas greičiausiai bus rudakis. Tikimybė, kad vaikas turės žydras akis nėra nulinė, bet taip nutiks tik tuo atveju, jei kažkuris iš tėvų turi žydrą spalvą lemiantį geną.

Žydra ir žalia akių spalva yra recesyvinis bruožas, žydra – labiau dominuojanti nei žalia.

Beje, du žydraakiai tėvai gali susilaukti vaikų su rudomis akimis.

Duobutės skruostuose ar smakre

Duobutės yra recesyvinis požymis, taigi jei bent vienas iš tėvų turi duobutes skruostuose, tikėtina, kad ir vaikas jas turės.

Garbanoti plaukai


Garbanoti plaukai – gražu, daugelis motinų svajoja susilaukti vaiko su garbanotais plaukais.

Įdomus faktas – nors garbanoti plaukai yra dominuojantis bruožas, net jei vienas iš tėvų turi garbanotus plaukus, tai nereiškia, kad vaikas irgi turės garbanotus plaukus.

Veikia tokia sistema:
-Jei abu tėvai garbanoti, vaikas irgi turės garbanotus plaukus.
-Jei abiejų tėvų plaukai tiesūs, vaiko plaukai bus tiesūs.
-Jei vieno iš tėvų plaukai garbanoti, o kito – tiesūs, vaiko plaukai bus banguoti.

Beje, jei abu tėvai yra garbanotais plaukais, bet jų šeimose buvo žmogus su tiesiais plaukais, vaikas irgi gali turėti tiesius plaukus.

Ir dar vienas smagus patarimas, padėsiantis nuspėti, kaip atrodys jūsų vaikas:
Apžiūrėkite abiejų pusių giminių nuotraukas. Atkreipkite dėmesį, kokie bruožai kartojasi, kokiais bruožais pasižymi giminaičiai (pvz., nosis su kuprele, garbanoti plaukai, rudos akys). Šie bruožais yra dominuojantys, didelė tikimybė, kad jūsų vaikas irgi juos turės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (148)