„Pirmąkart mane pamatęs treneris juokais sakė dvejojantis, ar ilgai ištversiu, bet aš nepasidaviau. Pirmas penkias savaites į sporto salę ėjau po penkis kartus. Kai nukrito 10, po to – 20 kilogramų, vakarais jau galvodavau „gal užteks“, bet ryte prabusdavo motyvacija ir vėl keldavausi sportuoti“, – šiandien savo valia ir pasiektais rezultatais jau gali pasidžiaugti jis. Ir nors labai lengva nebuvo, Andriaus patarimais gali pasinaudoti kiekvienas, rašoma pranešime spaudai.

Pasiduoti norėjo ne kartą

Antsvoris yra suktas. Dažniausiai jis auga pamažu, tad pats žiūrėdamas į veidrodį pripranti prie apvalesnių skruostų, didesnio pilvo ir per daug nesijaudini. Pirmieji užuominas 142 kilogramus sveriančiam klaipėdiečiui Andriui ėmė siųsti draugai, giminės, vis paklausdami, gal jau metas sportuoti.

Andrius

„Apsisprendimą keistis paskatino draugas, tiesiog pasiūlęs susipažinti su jo žinomu sveikatingumo klube „Impuls“ dirbančius asmeniniu treneriu. Paskambinau jam ir sutarėme pradėti sportuoti jau kitą dieną, tad laiko galvoti ar dvejoti net nebuvo“, – pasakoja beveik 2 metrų ūgio pašnekovas.

Iki tol aktyviai negyvenęs Andrius kiek nusivylė, kai pasisvėręs po dviejų treniruočių išvydo tuos pačius skaičius – 142. Visgi jau po savaitės dingo pirmieji 1,5 kilogramo, panašus lieknėjimo tempas laikėsi visą laiką.

„Mūsų su treneriu užsibrėžtas tikslas buvo pasiekti mažiau nei šimtą kilogramų iki kitų metų vasaros, o vėliau terminą pastūmėme iki Naujųjų metų. Prisimenu, kad gruodžio 31 d. į treniruotę atėjau truputį anksčiau ir svarstyklės rodė 100,1 kilogramų. Kiek nusiminiau, bet kadangi jau atėjau anksčiau, nuėjau ant bėgimo takelio. Kai atėjo laikas pasisverti su treneriu, tikslas jau buvo pasiektas – svėriau mažiau nei 100 kilogramų“, – pasiekimais džiaugėsi klaipėdietis.

Andrius

Mažiausias Andriaus svoris buvo 94,5 kilogramai, dabar jau apie pusmetį svarstyklės rodo 97–98 kilogramus. Tą pasiekti padėjo kardio, jėgos treniruotės, darbas su savo kūno svoriu. Ir nors, atrodytų, vaikinas apie savo transformaciją kalba paprastai, tačiau lengva nebuvo.

„Pasiduoti buvo minčių, ir ne viena. Aš tiesiog neleidau toms mintims tapti žodžiais. Šiandieną noriu pasiduoti, bet rytoj arba poryt ta silpnumo akimirka dingsta. Labai padėjo artimieji, draugai, kurie džiaugėsi mano pokyčiais, pasiduoti neleido ir asmeninis treneris. Nežinau, ar be jo palaikymo šiandien džiaugčiausi sveiku svoriu ir turima energija“, – laurų nesigviešė pašnekovas.

Andrius

Maistas: dažnai ir po truputį

Paklaustas, ar labai teko koreguoti mitybą, Andrius nusijuokia – iki pirmojo vizito į sporto klubą jis visiškai nesekė, ką valgo, tad net sunku būtų pasakyti, kas kaltas dėl antsvorio.

„Niekada nebuvau labai išrankus tam, ką valgau, dažnai persivalgydavau. Pradėjęs sportuoti atsisakiau cukraus, kurio nemažai dėdavausi į arbatą ar kavą. Taip pat atsisakiau duonos gaminių. Nemeluosiu, buvo dienų, kai pasiduodavau – grįždavau prie senų įpročių ir persivalgydavau visokio šlamšto. Ta viena diena gali kainuoti visos savaitės progresą, tad tai reiškė, kad kitose treniruotėse reikės dirbti dvigubai“, – pasakojo klaipėdietis.

Andrius

Tiesa, morališkai guosdavo tai, kad po tokių „paslydimų“ grįžęs svoris yra įveikiamas – jei sugebėjai kilogramus „sudeginti“ kartą, sugebėsi ir vėl, nes jau žinai, kaip tai padaryti.

Vaikino dienos meniu keitėsi ne kartą. Asmeninis treneris Andriui sudarė valgymo planą dažniems, bet mažesniems valgymams. Pusryčiams – avižinė košė ir kiaušiniai. Pagrindinis patiekalas dažniausiai išlikdavo rudieji ryžiai ir vištienos krūtinėlė.

„Daržovių prie pagrindinio patiekalo neribojom, tik saikingai valgiau daržoves, kurios turi labai daug angliavandenių. Užkandžiams visada turėjau liesos varškės, graikiško jogurto, avokadų, graikiškų arba lazdyno riešutų ar tuno. Dabar nebesilaikau tokio griežto plano, bet vis tiek valgau daugiausia namuose gamintą valgį ir tiesiog prižiūriu suvartojamų kalorijų kiekį“, – kalbėjo jis.

Andrius maistą dažniausiai pasigamindavo vakare, nes, kaip pats sako, ryte mieliau ilgiau pamiegodavo. Kadangi valgydavo dažnai, vaikinas nejausdavo to didelio alkio, kuris verčia valgyti bet ką, tad miegoti nueidavo ne perpildytu skrandžiu, kartais ir praleisdavo paskutinį valgymą. Tad pokyčių receptas, jo teigimu, labai paprastas – pamilti sportą, treniruotis reguliariai ir klausyti, ką tau sako treneris – tiek sporto salėje, tiek virtuvėje.

„Būdavo, kad darydavau iki penkių treniruočių per savaitę. Dabar palaikau bent tris, dažniausiai keturias treniruotes per savaitę. Laikytis mitybos taisyklių taip pat lengva, nes jos nėra labai griežtos. Tad šiandien galiu džiaugtis esąs sveikas, o su mano senuoju svoriu jau garantuotai kankintų įvairios sveikatos problemos“, – įsitikinęs jis.

Andrius

Treneris: kaip priversti organizmą deginti riebalus

Kiekvieno kliento situacija yra unikali, bet daugeliui visgi galioja labai panašūs principai. Asmeninis treneris Andrius Montvydas, padėjęs klaipėdiečiui susikurti norimą figūrą, pataria visada išsikelti tarpinius tikslus.

„Kai sveri 150 kilogramų būtų naivu po kelių mėnesių jau tikėtis atrodyti it nuo žurnalo viršelio. Tikslai turi būti realūs – mėnesio, pusmečio, metų. Iš pradžių, žinoma, svoris krenta greitai, vėliau sulėtėja – tada labai svarbu neprarasti motyvacijos ir mėginti pasiekti tarpinius tikslus. Pats žmogus yra atsakingas už tai, ką rodo svarstyklės – jei reguliariai sportuos, tinkamai valgys ir klausys trenerio, sunkumų iškilti neturėtų“, – žada A. Montvydas.

Trenerio manymu, motyvacija yra labai subjektyvus terminas, nes visi randa laiko ir jėgų tam, kas jiems labai patinka. Vadinasi, sportas ir sveika gyvensena tiesiog turi tapti kasdieniu prioritetu, o motyvaciją didinti vien pažiūrėjimas į veidrodį.

Jei vienam to padaryti nepavyksta, reikia ieškoti kompetentingos pagalbos.

Andrius

„Kiekvienas, prieš pradėdamas sportuoti turėtų suprasti, kad sveikas svorio metimas yra 3–4 kilogramai per mėnesį. Kitu atveju svoris grįš ir, tikėtina, dar didesnis“, – perspėja kūno rengybos specialistas ir priduria, kad ne visi į sporto salę ateina turėdami problemų su antsvoriu. Priešingai, daugelis vyrų ir moterų nori priaugti svorio, tapti raumeningi, stangrūs.

Pagrindinis principas, į kurį atsižvelgia treneriai, yra suderinamumas: „kai mes sakome, „ko reikėtų“, o klientas „ko jis nori“ ir tai sutampa – tada darbas būna sklandus“. Toliau tampa svarbi įvairovė.

„Visada dirbant su sudėtingais atvejais įvairovė yra svarbiausias veiksnys. Žmogaus kūnas – unikalus. Jis prisitaiko prie visko, taip pat – prie fizinio krūvio ir naujos mitybos. Todėl su Andriumi išbandėme begales pratimų, treniruočių sistemų, variacijų. Tarpusavyje derinome jėgos treniruotes su kardio, daug treniruočių buvo funkcinės. Itin svarbų vaidmenį vaidino ir mityba – ją keitėme bent keliolika kartų. Tad kartais ir treneriui reikia pasukti galvą, kaip organizmą šokiruoti ir priversti jį deginti riebalus, bet tai turi padaryti geras specialistas“, – patarė pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)