Pavojinga mėlyna šviesa
Mėlynos šviesos šaltiniai šiandien mus lydi visur – sklinda iš kompiuterių, išmaniųjų įrenginių ekranų, energiją taupančių lempučių ir kitų prietaisų. „Tai mokslininkams kelia didžiulį nerimą. Šviesa, kurią skleidžia ekranai, yra visai kitokio bangų spektro negu natūraliai iš aplinkos gaunama šviesa. Ekranų skleidžiamoje šviesoje yra didesnis mėlynos šviesos santykis, tai yra didelės energijos spinduliai. Jie veikia panašiai kaip ir ultravioletiniai spinduliai ir gali pažeisti akies audinius – rageną, lęšiuką, tinklainę. Taigi taip didėja rizika senatvėje susirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kitomis degeneracinėmis akių ligomis“, – aiškino akių ligų gydytoja Jolanta Bendorienė.
Dėl šių priežasčių šiandien ir 50 metų žmogui diagnozuojama katarakta jau nėra naujiena, nors tai, anot gydytojos, nėra normalu.
„Dėl šios šviesos poveikio daugiau kenčia tam tikrų profesijų atstovai, daug laiko praleidžiantys prie dirbtinio apšvietimo, ypač – gydytojai: endoskopuotojai, operacinėje dirbantys, odontologai. Jiems anksčiau nei kitiems gali pasireikšti senatvinės bėdos“, – sakė gydytoja.
Sutrikdo biologinį laikrodį
Be to, į akį patekus dideliam mėlynos šviesos kiekiui, tinklainėje sutrinka melatonino, vadinamojo „tamsos hormono“, gamyba.
„Jeigu vakare prieš miegą daug žiūrima į kompiuterio ar planšetės ekraną, nereikia stebėtis, kodėl sunku užmigti. Melatoninas reguliuoja žmogaus paros ritmą, nuotaikų svyravimą, padeda užtikrinti miego kokybę. Neatsitiktinai tiek daug žmonių šiandien skundžiasi miego sutrikimais. Aišku, jie užklumpa ir dėl gyvenimo būdo, reguliaraus miego režimo stokos, bet kita ne mažesnė problema – mėlyna ekranų šviesa“, – sakė oftalmologė.
Sutrikęs melatonino lygis organizme turi įtakos depresijai ir kitų psichikos negalavimų formavimuisi.
J.Bendorienė pabrėžė, kad ilgai dirbant kompiuteriu akys kenčia ne tik dėl mėlynos šviesos poveikio: „Mažiau mirksint akis išsausėja, gali progresuoti trumparegystė. Neatsitiktinai atsirado vadinamasis kompiuterinės regos sutrikimo sindromas.“
Ką daryti?
Norint sumažinti žalingą mėlynos šviesos poveikį gydytoja patarė darbo metu galima naudoti specialia danga padengtus lęšius, akinius, kurie filtruoja šiuos spindulius.
Ne mažiau svarbu dirbant su kompiuteriu nuolat daryti pertraukėles, duoti akims pailsėti, dažniau pamirksėti, nukreipti žvilgsnį į tolį. „Per pietų pertrauką būtinai reikia išeiti į lauką, gauti natūralios šviesos, nes tada tinklainėje gaminasi melatoninas ir kitos būtinos medžiagos. Tam gryname lauke reikia pabūti bent pusvalandį. Vaikams minimalus lauke būtinas praleisti laikas – dvi valandos“, – patarė J.Bendorienė.
Nereikėtų pamiršti ir profilaktiškai tikrintis akis, taip laiku galima užbėgti už akių didesnėms problemos.
Pamaitinti akis
Kalbėdama apie akių sveikatą specialistė atkreipė dėmesį ir į mitybos įpročius.
„Išpopuliarėjusi veganiška dieta tikrai nėra į naudą. Akių sveikatai reikalingi riebaluose tirpūs vitaminai – A, E, D. Jie dažniausiai gaunami iš gyvulinės kilmės maisto. Atsisakius tokių produktų reikia vartoti sintetinius papildus, nors jų irgi ne visada gali pakakti. Kitą kartą tekta žvilgtelti į žmogaus rageną ir matai, kokį maistą jis valgo. Paklaustas pacientas paprastai tik patvirtina, kad jokio riebalo į burną nededa. Savo ruožtu pagal šiandienines amerikiečių specialistų sveikos mitybos rekomendacijas, šaukštas naminio sviesto per dieną labai naudingas sveikatai. Taip pat akims naudinga valgyti laisvai auginamų vištų kiaušinius“, – kalbėjo J.Bendorienė.
Verta žinoti
Kai kurie tyrimai rodo, kad mėlyna šviesa gali ir visam laikui pažeisti tinklainę, o šiuolaikiniai elektroninių prietaisų ekranai išskiria net keletą kartų daugiau mėlynos šviesos nei ankstesnieji. O biuro darbuotojai prie šių ekranų praleidžia praktiškai visą darbo dieną. Taip pat teigiama, kad dirbtinis apšvietimas gali padidinti krūties vėžio riziką, sukelti virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, o tyrimo su žiurkėmis metu nustatyta, kad mėlyna šviesa sukelia depresiją ir slogią nuotaiką.
