Gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad į šiuos simptomus žmonės linkę numoti ranka.
„Dažnai į nežymius organizmo siunčiamus signalus nekreipiame dėmesio, nes neturime tam laiko. Manome, kad negalime sirgti ir tikimės, kad savijauta pagerės savaime, praėjus pavasariniam vitaminų stygiui. Tačiau jaučiami simptomai gali būti labai rimtos ir sunkios ligos pradžia“, – įspėja gydytoja.
Dažniausiai kamuoja mažakraujystė
Už minėtų simptomų gali tykoti įvairūs susirgimai, tačiau vienas dažniausių – mažakraujystė (anemija). Pasak gydytojos, mažakraujystę be išsamių kraujo tyrimų, ypač pradinėse stadijose, nustatyti sunku, kadangi ligos simptomai neryškūs ir gali būti painiojami su kitų ligų požymiais arba kai kurių vaistų šalutiniu poveikiu.
„Laiku nustačius blogos savijautos priežastį bei pradėjus gydymą, mažakraujystė nesunkiai suvaldoma paprastais metodais: dieta, maisto papildais. Tačiau ligai pažengus, laukia ilgas ir sudėtingas gydymas, negydoma, įsisenėjusi liga gali baigtis net mirtimi“, – sako D. Babenskienė.
Kas yra mažakraujystė?
Mažakraujystė – dėl sumažėjusios hemoglobino koncentracijos ir eritrocitų kiekio kraujyje, organizme sutrikusi deguonies apykaita. Lietuvoje dažniausiai diagnozuojama geležies deficito anemija. Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti sutrikus geležies įsisavinimui, vartojant per mažai geležies turinčio maisto, taip pat sergant virškinamojo trakto ligomis. Manoma, kad apie 50 proc. žmonių gali sirgti viena ar kita anemijos forma arba turėti padidėjusią riziką susirgti šia liga.
Pavojingiausia – slapta mažakraujystė
Pasak medikų, itin pavojinga slapta mažakraujystė, kai liga dar tik vystosi arba yra polinkis į ją. Tuomet pasireiškia silpnumas, nuovargis, mieguistumas, atsiranda apetito, moterims – menstruacijų sutrikimai.
„Bendrasis kraujo tyrimas slaptos mažakraujystės neparodo. Slapta mažakraujystė – tai tarsi riba, kurioje įmanoma pasveikti nevartojant vaistų, tačiau jei liga pažengusi, tenka vartoti medikamentus“, – aiškina gydytoja.
Mažakraujystės rizikai įvertinti medikai rekomenduoja atlikti išsamius kraujo tyrimus: nustatyti hemoglobino, geležies, feritino (organizmo geležies atsargų) kiekį kraujyje, įvertinti kitus kraujo rodiklius. Tai labai svarbu atlikti profilaktiškai, nes mažakraujystės pradžia gali būti besimptomė ar turėti labai nežymius požymius.
