Apie tai, kaip padidinti sumažėjusį darbingumą ir su kokiomis ligomis tai gali būti susiję, pranešime spaudai pasakoja Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė.
– Vyrauja nuomonė, kad daugelį darbingo amžiaus žmonių nuovargis užklumpa pavasarį. Ar tiesa, kad daugiausia išsekusių pacientų sulaukiate pavasarį?
– Žmonės kasdien patiria įtampą bei stresą, gyvenimo tempas greitėja. „Diena praėjo, daug dirbau, tačiau rezultatų nėra, o po darbo dienos jaučiu milžinišką nuovargį,“ – apie sumažėjusį darbingumą ir kamuojantį nuovargį sako pacientai. Daugelis jų atvyksta išsiaiškinti, kodėl darbe nėra tokie produktyvūs ir nuolat jaučiasi pavargę. Mes, gydytojai, pastebime, kad sumažėjęs darbingumas gali būti ligos pradžia. Nuovargis, sumažėjęs darbingumas, miego sutrikimai – nėra vien tik streso padariniai, tai gali būti ligos pradžia ar net įsisenėjusi liga.
– Chroniško nuovargio sindromas dažniau kamuoja dirbančius įtemptą protinį darbą, susiduriančius su stresinėmis situacijomis. Dėl kokių ligų gali smarkiai sumažėti darbingumas?
– Darbingumas gana dažnai sumažėja dėl mažakraujystės, geležies, vitamino B12 trūkumo, lėtinių kraujavimų. Dėl nepastebimo kraujavimo organizme sumažėja hemoglobino kiekis, audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi, dėl to pacientai ima jausti chronišką nuovargį, bendrą organizmo silpnumą. Taip pat darbingumas gali sumažėti ir dėl skydliaukės ligų. Sutrikusi skydliaukės funkcija gali išbalansuoti įvairias organizmo sistemas – medžiagų apykaitą, širdies darbą, kraujotaką.
Būtina atrasti priežastį, dėl kurios jaučiamas nuovargis, nepakanka vartoti vitaminus ar maisto papildus – reikia gydyti pagrindinę ligą.
– Kaip manote, kodėl jauni žmonės jaučia chronišką nuovargį?
– Jauni žmonės turėtų jaustis gerai, būti kupini energijos, ryte jausti jėgų antplūdį, o ne nuovargį. Neseniai į mus kreipėsi jauna trisdešimtmetė moteris, kuri intensyviai dirba, labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, darbas – sėdimas. Ji skundžiasi didžiuliu nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu, sako grįžtanti penktą valandą ir nebenorinti nei tvarkytis namie, nei praustis, nei valgyti, tik gulti į lovą ir miegoti. Darbingo amžiaus žmonės neturėtų taip jaustis, po darbo dienos jie turėtų prisiminti savo pomėgius, atrasti jėgų sportuoti ir užsiimti malonia veikla. Chroniškas nuovargis gali būti tiek dėl minėtų ligų, tiek dėl psichologinių problemų. Dažnai jauni žmonės intensyviai siekia karjeros, pamiršta rūpintis savimi, tačiau vėliau pervargsta tiek fiziškai, tiek emociškai.
– O jeigu vien tik gero poilsio nepakanka ir ryškūs chroniško nuovargio simptomai išlieka, ką daryti tuomet?
– Jei nuovargio simptomai išlieka ilgai, mėnesį ar dar ilgiau, tai gali būti ligos pradžia. Pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų įvertinti organizmo būklę, išsitirti mineralų kiekį, pasitikrinti skydliaukę, virškinimo sistemą ir t. t.
– Kokias su nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu susijusias ligas dažniausiai išaiškinate atlikę kraujo tyrimus?
Dažniausiai išaiškinama mažakraujystė ar skydliaukės funkcijos sutrikimai jauniems, darbingiems žmonėms. Mažakraujystė dažnesnė moterims dėl sutrikusio ciklo ir gausių menstruacijų, taip pat mikroelementų trūkumo pavasarį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie 30 proc. gyventojų kenčia nuo mažakraujystės. Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. pacientų.
Darbingo amžiaus vyrai vis dažniau serga skydliaukės ligomis ir dažnai vengia dėl neryškių simptomų kreiptis į medikus, todėl ilgą laiką kenčia nuo skydliaukės sutrikimų sukelto chroniško nuovargio bei sumažėjusio darbingumo.
