Dauguma gyvenimo būdą pradeda keisti, kai užpuola ligos arba kai pradeda netenkinti vaizdelis veidrodyje. Arba kai įsimyli. Na, iš esmės priežasčių galima sugalvoti labai daug. O man tai buvo ginčas su drauge.
Tiesiog vieną kartą, baigiantis seniems metams, nusprendėme, kad nuo naujųjų pradėsime sportuoti. Tiesą sakant, ir pačios tuo abejojome. Na, ar užteks valios ir užsispyrimo, ar vėl, eilinį kartą, mūsų pasiryžimo nenugalės tinginys. Taigi, dėl visa ko sukirtom rankom. Ir ne šiaip sau, o iš savaitgalio kuriame nors Lietuvos SPA centre, už kurį turėtų sumokėti būtent ta, kuri pasiduos. O jei nė viena nepasiduos, tai SPA malonumais apdovanosime save už ištvermę ir užsispyrimą.
Ką gi, užsirašėme į sporto klubą. Bet jis buvo ne mums. Atradom daugybę priežasčių, kodėl nemalonu ir net neefektyvu baksnotis alkūnėmis su daugybe nepažįstamų žmonių. Sporto klubas mums motyvacijos sportuoti nepridėjo, todėl ištvėrėme jame tik du žiemos mėnesius.
Tuomet nusprendėme sportuoti lauke. Vaikščiojome, bėgiojome, kai tik leido oro sąlygos, mynėme dviračius, pradėjome lankyti baseiną, išmokome skrieti riedučiais. Deja, mano draugė per neapdairumą gavo traumą – pasitempė čiurnos raiščius. Apie nubrozdintus kelius jau net nekalbu. Tad riedučių draugiškai atsisakėm. Kuriam laikui.
Beje, turiu prisipažinti, kad kol draugė gydėsi traumą, vienai sportuoti man buvo gerokai sunkiau nei su ja, dviese. Gera kompanija, vis dėlto, išeina į naudą.
Greta sporto kažkaip natūraliai, savaime, pradėjome daugiau dėmesio skirti ir mitybai. Pamėgau gaminti! Ir tai buvo taip nerealu! Galų gale, dabar aš net stumdausi virtuvėje su mama. Ir džiaugiuosi, kad mano pagaminti valgiai pradeda patikti ir tėvams. Žodžiu, pamažu į sveikatinimo programą baigiu įtraukti ir visą savo šeimą. Mūsų pirkinių krepšelyje visada yra įvairių kruopų, daržovių. Neperkame ir nevalgome mėsos gaminių – tik gryną mėsą.
Nepasakyčiau, kad padailėjo mano linijos – jos ir taip buvo dailios, nes niekada neturėjau problemų dėl nereikalingų lašinukų. Vis dėlto man svarbiausia, kad jaučiuosi energingesnė, ištvermingesnė, tvirtesnė nei anksčiau, kad beveik bėgte galiu užbėgti į 7 aukštą ir net nekyla noras naudotis liftu, nebent ką sunkaus neščiausi rankose.
Iš esmės – nieko neatsisakiau ir nieko kardinaliai nepakeičiau. Tai tik smulkmenos. Tačiau jei jos būtų kiekvieno iš mūsų gyvenimo sudedamosios dalys, tikrai būtume sveikesni ir žvalesni, o gal net mažiau bambėtume ir daugiau šypsotumės?
Viktorija
