Kaip teigia Amerikos širdies asociacija, daugiau kaip pusė visų žmonių turi problemų su aukštu kraujo spaudimu. Turint omenyje tai, kad padidėjęs kraujo spaudimas padvigubina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gali kilti noras įsiminti savo kraujospūdžio rodmenis.
Aukštas kraujo spaudimas reiškia, kad kraujas spaudžia jūsų kraujagysles labiau nei turėtų. Skamba nepavojingai, tačiau bėgant laikui tai gali pažeisti kraujagysles ir leisti susiformuoti plokštelių apnašoms, kurios blokuoja arterijas ir neleidžia aprūpinti organizmo jam reikiamu krauju ir deguonimi, sako kardiologė Amber Khanna iš Kolorado sveikatos universiteto.
Dabar svarbiausia išsiaiškinti, kaip žinoti, ar turite aukštą kraujo spaudimą (ypač jeigu nežinote, kokie jūsų rodmenys)? Labai tikėtina, kad jokių užuominų nepastebėjote. Nors aukštas kraujospūdis gali sukelti sunkių ar net mirtinų padarinių, tokių kaip širdies priepuolis ar insultas, dažniausiai jokių simptomų jis neturi, dėl ko yra pramintas „tyliuoju žudiku“. O kaip teiginiai, kad prie aukšto kraujo spaudimo simptomų priskiriamas kraujavimas iš nosies, paraudęs veidas ar kažkoks papildomo spaudimo „pajautimas“? Tai visiška netiesa.
Nenustatytas aukštas kraujo spaudimas pavojingesnis moterims, nors daugelis pacientų ir gydytojų vis dar mano, kad tai yra „vyrų problema“, įspėja A. Khanna.
„Moterys taip pat dažnai susiduria su aukštu kraujospūdžiu kaip ir vyrai, tačiau joms tai rečiau diagnozuojama ir rečiau skiriamas tinkamas gydymas“, – sako medikė.
Tad paprašėme medikų pasidalinti keletu dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, norint suprasti savo aukšto kraujospūdžio riziką ir tai, kada reikia kreiptis pagalbos į specialistus.
1. Jūsų spaudimas viršija 130/80
Akivaizdu, apie aukštą kraujo spaudimą byloja rodmenys, tačiau daugelis moterų savų net nežino. Floridoje dirbantis kardiologas Adamas Splaveris tvirtina, kad tai nėra pasiteisinimas. „Vien dėl to, kad jūs nesitikrinate, dar nereiškia, kad problemos nėra – tikina specialistas ir priduria, kad kitaip nei rentgeno tyrimas ar kraujo tyrimas, tai yra įprastas medicininis patikrinimas, kurį galite – ir turėtumėte – atlikti pačios.
Daugelyje vaistinių galima nemokamai pasitikrinti kraujo spaudimą arba galite įsigyti nuosavą nešiojamą kraujospūdžio aparatą. A. Khanna tikina, kad abiem atvejais rodmenys yra labai tikslūs it panašūs į tuos, kuriuos išgirstumėte gydytojo kabinete.
Jūsų kraujo spaudimas nuolat kinta ir prisitaiko prie jūsų fizinio aktyvumo, skysčių kiekio organizme, miego, maisto ir kitų veiksnių, todėl norint gauti aiškų vaizdą, reikia pasimatuoti kelis kartus. Pasirinkite laiką, kai esate rami, atsigėrusi, ir pamatuokite. Toliau testą tokiomis pačiomis sąlygomis kartokite kas savaitę ar kas mėnesį. Užrašykite kraujospūdžio matavimo datą bei rodmenis, ir kitą kartą nusineškite tai eidami pas gydytoją.
Jeigu tris kartus iš eilės jūsų rodmenys viršija 130/80, tai įspėjimas, kad būtina paskambinti savo gydytojui. Normalus kraujospūdis yra mažiau nei 120/80 mm Hg, pakilęs siekia 120-129/80, pirmo laipsnio hipertenzija yra 130-139/80-89, antro laipsnio hipertenzija yra 140/90, o daugiau kaip 180/120 – hipertenzinė krizė.
2. Jūsų mama ar tėtis turi aukštą kraujospūdį
Nors kraujo spaudimui turi įtakos fizinis krūvis ir sveika mityba, tačiau negalima atmesti ir genetikos vaidmens. Kalbant apie širdies sveikatą, genetika yra lemiamas veiksnys, todėl aukštas kraujospūdis gali būti paveldėtas, įspėja A. Khanna. Tad paklauskite savo šeimos narių apie jų kraujospūdžio ir širdies ligų istoriją. Didžiausią dėmesį reiktų atkreipti į savo tėvus, senelius ir brolius bei seseris, ypač, jeigu kažkuris jų jaunesniame nei 45 metų amžiuje patyrė širdies smūgį.
3. Jūs susiduriate su sąmonės aptemimu ar galvos skausmu
A. Splaveris atkreipia dėmesį, kad kai kurie aukštą kraujospūdį turintys žmonės gali jausti nestiprų lėtinį galvos skausmą ir/ar sąmonės aptemimus. Vis dėlto, šie aukšto kraujospūdžio simptomai paprastai stipriai nepasireiškia tol, kol kraujo spaudimas tampa labai aukštas.
Jeigu kada nors prasidės stiprus galvos skausmas (su kraujavimu iš nosies arba be jo), kuris nesiliauna, tai gali būti hipertenzinė krizė ir būtina iškart vykti į medicinos įstaigą.
4. Jums pučia pilvą ir sunku šlapintis
Aukštas kraujo spaudimas dažnai labai susijęs su diabetu ir inkstų ligomis, o kai kurios moterys, pasak A. Khannos, gali jausti pilvo pūtimą ir sumažėjusį šlapinimąsi. Medikė teigia, kad daug žmonių pirmą kartą apie aukštą kraujospūdį sužino po to, kai sutrinka jų inkstų veikla ir šlapinimosi funkcija. Tad atkreipkite dėmesį į savo šlapinimosi įpročius ir jiems pasikeitus reaguokite.
5. Staiga nusilpo jūsų regėjimas
Aukštas kraujo spaudimas gali paveiktų jūsų akių kraujagysles, dėl ko jos pabrinksta, aiškina A. Khanna. Kartais tai nustatoma eilinio akių patikrinimo metu. Jeigu jaučiate, kad regėjimas staiga pasikeitė ar matote lyg per miglą, būtinai iškart kreipkitės į savo gydytoją.
6. Svaigsta galva ar sunku išlaikyti pusiausvyrą
Staigus apsvaigimas ar pusiausvyros praradimas gali būti ankstyvas aukšto kraujospūdžio sukelto širdies smūgio požymis. Jeigu svaigulys susijęs su kažkuo akivaizdžiu, pavyzdžiui, staigiu atsistojimu ar 3D filmo žiūrėjimu, arba jis labai greitai praeina, greičiausiai tai nieko rimto. Tačiau jeigu šie simptomai tęsiasi, jų ignoruoti negalima. Iškart susisiekite su savo gydytoju.
