Taigi daugeliui būtų neabejotinai įdomu sužinoti, kurie papildai verti mūsų dėmesio ir pinigų. 6 mokslininkai, dirbantys skirtingose srityse, pradedant visuomenės sveikata ir baigiant fiziologija, papasakojo, kuriuos papildus vartoja kasdien ir kodėl tai daro, rašo „The Independent“.

Ciberžolės

Simonas Bishopas, skaito paskaitas visuomenės sveikatos ir pirminės pagalbos temomis Bangoro universitete.

„Ciberžolės labiau žinomos kaip Pietų Azijos patiekalų ingredientas, suteikiantis troškintam maistui žemiškos šilumos ir aromato. Vis tik pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamas ciberžolių naudos sveikatai potencialas. Vartoju maltų ciberžolių šaknų miltelių kaip maisto papildą jau apie dvejus metus, o šios medžiagos naudojimu ajurvedinėje medicinoje domiuosi kur kas ilgiau.

Ciberžolės naudojamos kaip tradicinė gydomoji priemonė daugybėje Azijos šalių. Ji skirta uždegimams slopinti ir žaizdoms gydyti. Dabar daugybė surinktų įrodymų liudija, kad kurkuminas, esantis ciberžolėse, taip pat gali padėti kovojant su daugybe ligų, įskaitant reumatoidinį artritą, širdies ir kraujagyslių ligas, silpnaprotystę ir kai kurias vėžio rūšis. Nors surinkti ciberžolių naudos sveikatai įrodymai nėra baigtiniai, vis tik man to pakanka, kad kiekvieną rytą kartu su pirmuoju puodeliu kavos jų vartočiau ir tikėčiau, kad šis įprotis suteiks man galimybę gyventi šiek tiek ilgiau.“ – teigė jis.

Vitaminas D

Greaeme‘as Close‘as – žmogaus fiziologijos profesorius iš Liverpulio Johno Mooreso universiteto.

„Vitaminas D – išskirtinis vitaminas, susintetinamas mūsų kūnuose pasitelkiant saulės šviesą, todėl šaltesnio klimato šalyse gyvenantys ar daug laiko patalpose praleidžiantys žmonės rizikuoja susidurti su šio vitamino trūkumu. Tamsesnio gymio asmenys taip pat rizikuoja patirti vitamino D trūkumą, nes melaninas sulėtina odoje vykdomą vitamino D gamybą. Skaičiuojama, kad su šio vitamino trūkumu susiduria apie milijardas žmonių.

Daugumai kuo puikiausiai žinoma, kad vitaminas D būtinas, jei norime turėti sveikus kaulus, tačiau pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau akcentuoja dar vieną svarbią vitamino D paskirtį. Manoma, kad vitamino D trūkumas gali turėti įtakos imuniteto efektyvumo mažėjimui, raumenų funkcijos bei regeneracijos silpnėjimui ir netgi depresijos atsiradimui. Vitaminas D – vienas pigiausių papildų, taigi jo trūkumą kompensuoti tikrai nėra sudėtinga. Anksčiau atlikdavau tyrimus, skirtus trūkumams nustatyti, bet dabar, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje (JK), kur nuo spalio iki balandžio mėn. saulės šviesos tikrai mažai, o UVB radiacijos lygis šaltaisiais mėnesiais nėra pakankamas, kasdien žiemą vartoju 50 mikrogramų dozę. Rekomenduoju profesionaliems sportininkams, kuriuos konsultuoju mitybos klausimais, elgtis taip pat.“ – sakė G. Close‘as.

Probiotikai

Justinas Robertsas skaito paskaitas sporto ir mitybos temomis Anglia Ruskin universitete.

„Gerųjų žarnyno bakterijų įvairovės užtikrinimas svarbus tiek fizinei, tiek ir psichinei sveikatai. Vis tik bakterijų rūšių balansas gali būti sutrikdomas netinkamai maitinantis, neužtikrinant pakankamo fizinio aktyvumo ar nuolat patiriant stresą. Vienas iš būdų padėti organizmui – vartoti probiotikus, pavyzdžiui, jogurtą, kefyrą ar arbatos grybo gėrimą.

Pirmą kartą susidūriau su prodiotikais po ilgus metus trukusių trikovės treniruočių. Tada dažnai po treniruočių ir varžybų vargindavo virškinimo sutrikimai – pykinimas ir skrandžio spazmai. Be to, dažniau sirgdavau peršalimo ligomis. Kai pradėjau domėtis šiais dalykais, buvau nustebintas, kad tiek daug žmonių patiria skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų po mankštinimosi. Dabar jau žinau, kad reguliarus probiotikų vartojimas šiuos simptomus slopina ir iš esmės gerina sveikatą.

Neseniai mūsų atliktas tyrimas parodė, kad vakarais su maistu vartojant probiotikų per 12 savaičių trukmės treniravimąsi trikovės naujokai sumažina su skrandžio ir žarnyno darbu susijusias problemas. Kuo puikiausiai žinoma ir bendroji probiotikų nauda sveikatai, įskaitant žarnyno būklę, imuninio atsako stiprinimą ir cholesterolio kiekio kraujyje mažinimą.“ – pasakojo jis.

Maisto papildai
Foto: Shutterstock

Prebiotikai

Neilas Williamsas – sporto fiziologijos ir mitybos specialistas iš Notingamo Trento universiteto.

„Prebiotikai – tai nesuvirškinami angliavandeniai, savotiškos trąšos, skatinančios žarnyno gerųjų bakterijų augimą ir aktyvumą. Šis prebiotikų poveikis savo ruožtu gali turėti teigiamos įtakos uždegimams, imuniteto, metaboliniam sindromui, didinti mineralų įsisavinimą, mažinti keliautojų diarėją ir gerinti virškinamojo trakto būklę.

Pirmą kartą su prebiotikais susidūriau atlikdamas tyrimą, skirtą sportininkų, kenčiančių nuo su fizinio krūvio sukelta astma, žarnyno mikrobiotai įvertinti. Ankstesni tyrimai rodė astma sergančių pacientų žarnyno mikrobiotos pakitimus, o maitinant peles prebiotikais alerginės astmos rodikliai gerėjo. Remdamiesi šiais tyrimų rezultatais nustatėme, kad tris savaites vartojant prebiotikų fizinio krūvio sukeltos astmos stiprumas suaugusiesiems mažėja net 40 proc. Dar mūsų tyrimo dalyviai pastebėjo pagerėjimą dėl egzemos ir alerginių simptomų. Beriu prebiotikų miltelių į rytinę kavą. Pastebėjau, kad ši priemonė vasarą mažina mano patiriamus šienligės simptomus, o žiemą – tikimybę peršalti.“ – asmenine patirtimi dalinosi N. Williamsas.

Omega-3 riebalų rūgštys

Haleh Moravej skaito paskaitas mitybos tema Mančesterio Metropoliteno universitete.

„Pradėjau vartoti omega-3 po 2016 m. Mitybos specialistų žiemos konferencijos. Surinkta mokslinių įrodymų, kad omega-3 gali gerinti smegenų darbą, apsaugoti nuo nuotaikos sutrikimų ir padeda išvengti Alzheimerio ligos. Išanalizavus mitybą tapo aišku, kad negaunu pakankamo omega-3 riebalų rūgščių kiekio (sveikas suaugęs asmuo turėtų kasdien suvartoti mažiausiai 250–500 mg).

Omega-3 – tai riebalų rūgščių forma, turinti nemažai pavidalų, iš kurių du labai svarbūs smegenų vystymuisi ir psichikos sveikatai yra EPA ir DHA. Šio tipo omega-3 riebalų rūgščių daugiausia aptinkama žuvyje. Kitos rūšies omega-3 riebalų rūgščių (ALA – alfa-linoleninės rūgšties) aptinkama augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, riešutuose ir sėklose, įskaitant graikinius riešutus ir linų sėmenis. Kadangi skaitau paskaitas ir mano grafikas įtemptas, semestro metu mityba nebūna pakankamai įvairi ir praturtinta omega-3 riebalų rūgštimis, todėl tenka rinktis papildus. Kasdien vartoju po vieną 1 200 mg kapsulę.“ – sako H. Moravej.

Tik tikras maistas ir nieko kito

Timas Spectoras – genetinės epidemiologijos profesorius iš Londono karališkojo koledžo.

Vartodavau papildų, tačiau prieš šešerius metus pakeičiau nuomonę. Suvokiau, kad tinkamai atlikti ir nepriklausomi klinikiniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina jų neveiksmingumą, o daugeliu atveju netgi ir daromą žalą. Pavyzdžiui, tyrimai dėl multivitaminų vartojimo liudija, kad jų vartojantieji reguliariai dažniau miršta nuo vėžio ar širdies ligų. Vienintelė išimtis – tai papildai, skirti aklumo dėl geltonosios dėmės degeneracijos prevencijai: atlikus bandymus nustatytas iš esmės teigiamas poveikis kartu vartojant ir antioksidantų kompleksą.

Daugeliu atveju egzistuoja šiokių tokių eksperimentinių patvirtinimų, kad šios papildų sudėtyje esančios cheminės medžiagos veikia natūraliai organizme ar kaip maistas, tačiau nėra jokių patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad koncentruota dozė tablečių pavidalu turėtų bent kiek naudos. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad didelės tam tikrų papildų dozės netgi gali būti žalingos (tirtas kalcio ir vitamino D variantas). Taigi užuot pirkę brangių ir neefektyvių sintetinių produktų turėtume visų reikalingų maistingųjų medžiagų, mikrobų ir vitaminų, kurių reikia mūsų organizmui, gauti vartodami įvairų ir subalansuota maistą.