Indų mitologija tokį draudimą aiškina pasitelkdama metaforą. Suplakęs Pieno vandenyną, Višnu, virtęs neįtikėtino grožio moterimi Mohina, pradėjo dievams dalyti dieviškąjį nektarą. Demonas Rahu pakeitė savo išvaizdą, kad taptų panašus į dievybę, tačiau kai jis pradėjo gerti amritą, jo apgavystė išaiškėjo ir Višnu nukirto jam galvą. Prie nektaro prisilietusi galva tapo nemirtinga ir virto viena iš tamsiųjų planetų – Rahu. Eleksyro lašai nukrito ant žemės ir virto augalais – česnaku ir svogūnu. Kadangi jiems būdingos amritos savybės, jie gali suteikti nemirtingumą, tačiau persisunkę demonišku krauju, jie taip pat stiprina baimę ir neišprusimą, rašo portalas akshiyogashala.ru.
Kaip ir amlos uogoms (indiškiesiems agrastams), česnakams ir svogūnams būdingi penki skoniai iš šešių, todėl jų medicininės savybės yra unikalios. Mokslininkai yra pripažinę, kad česnakai sugeba pašalinti iš organizmo sunkiuosiuos metalus, pavyzdžiui, gyvsidabrį. Jie taip pat turi alicino – natūralaus antibiotiko, kuris padeda apsisaugoti nuo grybelių, bakterijų ir kitų mikroorganizmų, galinčių pakenkti augalui. Ūkininkai gali sodinti svogūnus ir česnakus savo daržuose, kad kenkėjai nenugraužtų šalimais augančių augalų.
Jeigu šių gyvių instinktai kužda, kad česnakų ir svogūnų reikia vengti, kodėl žmonės vartoja juos savo kasdieniam maistui?
Dar 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje žmogaus galvos smegenų funkcijas tyrinėjęs daktaras Robertas Bekas įrodė, kad česnakai daro pražūtingą poveikį smegenims. Jis nustatė, kad česnakai žmonėms yra pavojingi, nes jų sulfanil-hidroksilo jonai prasismelkia pro hematoencefalinį barjerą ir apnuodija smegenų ląsteles.
R. Bekas aiškino, kad dar 6-ajame dešimtmetyje buvo žinoma, kad česnakai du ar tris kartus sulėtina reakcijos laiką, kai jų vartoja skrydžių bandymuose dalyvaujantys pilotai. Taip įvyksta dėl to, kad česnakų toksinės medžiagos desinchronizuoja galvos smegenų bangas.
„Kiekvieną mėnesį ateidavo gydytojas ir mums visiems primindavo: „Nedrįskite valgyti česnakų, likus 72 valandoms iki skrydžio vienu iš mūsų lėktuvų, nes jie dvigubai ar trigubai sulėtins jūsų reakcijos laiką. Jūs elgsitės du ar tris kartus lėčiau, negu tuomet, jei būsite nevalgę poros skiltelių česnako“.
Stanforde taip pat buvo atliktas tyrimas ir jo dalyviai pripažino, kad česnakai yra žalingi. Patrynus pėdas česnako skiltele, netrukus česnako kvapą pradeda skleisti ir riešai. Taigi česnakuose esančios medžiagos prasiskverbia į visus kūno organus ir audinius, įskaitant galvos smegenis. Labai dažnai žmonėms, kenčiantiems nuo galvos skausmų, dėmesio sutrikimų ir išsiblaškymo, vertėtų atsisakyti česnakų – tuomet problemų nelieka nė kvapo.
Tiesa, daktaras R. Bekas neaptiko šių medžiagų raudonuosiuose svogūnuose, todėl jie laikomi „saugesne“ daržove. Tačiau gyvūnams svogūnai gali sukelti anemiją. „Arkliai, kurie apsinuodijo laukiniais svogūnais, susirgo ūmia hemolizine anemija“, – 1972 metais rašė Veterinarijos medicininė asociacija.
Reiki – japonų alternatyviosios medicinos gydymo būdą – praktikuojantys žmonės tvirtina, kad česnakai ir svogūnai yra vieni pirmųjų produktų, kurių derėtų atsisakyti kartu su tabaku, alkoholiu ir farmaciniais vaistais.
Daosistai jau prieš tūkstančius metų žinojo, kad česnakų (lot. Alllium) genčiai priklausantys augalai kenkia žmonių sveikatai. Savo veikaluose senovės kinų mokslininkas Cang Jie česnakų genties augalus aprašė kaip „prieskonines daržoves, pasižyminčias penkiais aromatais“, kurių kiekvienas daro žalingą poveikį vienam iš penkių organų: kepenims, plaučiams, inkstams, širdžiai ir blužniai.
Valgomieji svogūnai kenkia plaučiams, česnakai – širdžiai, porai – blužniai, svogūno laiškai – kepenims, o tuščialaiškiai česnakai – inkstams. Cang Jie rašė, kad šios aitrios daržovės turi penkių rūšių fermentų, kurie sukelia „atstumiantį kvėpavimą, nemalonų prakaito ir tuštinimosi kvapą“, skatina nepadorų elgesį, stiprina dirglumą, nerimą ir agresiją, ypač jei jie valgomi žali.
Anot ajurvedos, klasikinės indų medicinos, visus maisto produktus galima priskirti trims kategorijoms: Satvos, Radžo ir Tamo, kurios atitinka tris gunas – dorybę, aistras ir neišmanymą. Svogūnai ir česnakai, taip pat kiti šios genties augalai, priklauso tiek Radžo, tiek Tamo kategorijoms, o tai reiškia, kad jie kursto aistras ir skatina neišprusimą.
Jogai nevartoja aistros ir neišmanymo kategorijoms priklausančių produktų, nes jie kenkia meditacijos praktikai. Budistai svogūnus ir česnakus kartu su mėsa priskiria prie nevegetariškų patiekalų.
Teigiama, kad valgyti česnakų ir svogūnų negalima, nes nuo jų atsiranda blogas burnos kvapas, o žmogus su tokiu kvapu negali priimti svečių ir skaityti šventraščių. Budistai taip pat mano, kad jei šios daržovės vartojamos žalios, jos skatina agresyvumą, o jei apdorotos – stiprina seksualinius geidulius.
Kai kurie Indijos išminčiai mano, kad bet kurie produktai, kurie, kaip česnakai ir svogūnai, stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir laikomi afrodiziakais, daro blogą įtaką sąmonei.
Vertėtų pažymėti, kad vartojant česnakus kaip antibiotikus, reikia turėti galvoje, kad jie naikina ne tik pavojingus mikroorganizmus, bet ir naudingą mikroflorą, taigi vartokite juos kaip vaistus, o ne valgykite saujomis.
