Žurnale „The Lancet“ publikuota studija parodė, kad net trumpalaikis pabuvimas užterštose zonose, pavyzdžiui, pagrindinėje Londono gatvėje, gali „panaikinti“ teigiamą poveikį širdžiai ir plaučiams, kurį suteikia pasivaikščiojimas.
Tyrimas, vykdytas Londono imperatoriškajame koledže ir Duke universitete (Imperial College London and Duke University), prisideda prie įrodymų, kad oro tarša miestuose turi neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms, ypač tam tikroms amžiaus grupėms priklausantiems asmenims. Todėl svarbu stengtis laikytis nustatytų oro kokybės standartų ir pagerinti žaliųjų zonų prieinamumą.
Studija, paremta The British Heart Foundation, pirmoji atskleidė neigiamą oro taršos poveikį tiek sveikiems žmonėms, tiek sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga (įprastai siejama su rūkymu) ir išemine širdies liga.
„Gauti rezultatai yra reikšmingi daugeliui žmonių, ypač pagyvenusiesiems ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis, kuomet vienintelė mankšta, kurią jie gali atlikti, yra vaikščiojimas. Dėl to mes patariame pasivaikščiojimams rinktis žaliąsias zonas, kuo toliau nuo pramoninių ir intensyvaus autotransporto judėjimo sričių“, – komentavo mokslininkai.
Tyrime dalyvavo 119 vyresnių nei 60 metų savanorių, kurie buvo arba sveiki, arba sirgo stabilia lėtine obstrukcine plaučių ar širdies liga. Pacientai vieną vidurdienį 2 valandas vaikščiojo keliose Londono srityse: netoli parko ir gatvėje, kurioje oro užterštumo rodikliai dažnai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas normas.
Fizinis pacientų ištyrimas buvo atliktas prieš pasivaikščiojimą ir po jo. Taip pat įvertintas oro užterštumo lygis. Kaip ir tikėtasi gatvėje jis buvo ženkliai didesnis nei parko teritorijoje. Išanalizavus gautus duomenis pastebėta, kad po pasivaikščiojimo parke plaučių funkcijos pagerėjimas tęsėsi daugiau nei 24 valandas, pagerėjo kraujotaka. Po pasivaikščiojimo miesto centre pagerėjimas buvo ženkliai mažesnis.
„Gali būti, jog verta persvarstyti dabar galiojančias oro užterštumo normas, nes pasirodo, jog negalime jų visiškai toleruoti. Taip pat reiktų siekti, jog visi turėtų kur „pabėgti“ pakvėpuoti grynesniu oru, toliau nuo triukšmo ir automobilių“, – sakė tyrimo autoriai.
