– Kada eiti pas dermatologą, o kada pas kosmetologą?

– Pats geriausias variantas būna tuomet, kai bendradarbiauja abu specialistai, nes jei yra rimtų problemų, kosmetologas jų neišspręs. Idealu, jei gydymo planą gali sudaryti dermatologas, o procedūras atlieka kosmetologai.

– Ar sudėtinga diagnozuoti odos ligas?

– Dermatologijoje yra skaičiuojama apie 3000 ligų. Yra tekę kalbėti su aštuoniasdešimtmečiais specialistais, kurie turėdami tokią patirtį tik pirmą kartą pamato vieną ar kitą retą ligą. Kita vertus dermatologijoje gausu ir sudėtingų ligų, kurios dažnai net neleidžia žmogui socializuotis.

Diagnozuoti odos ligas tikrai sudėtinga. Kiekvienas spuogelis vis kitoks: jis turi skirtingą spalvą, paviršių, formą. Ir nuo to daug kas priklauso. O į jį apsižiūrėjus per dermatoskopą pamatome dar kitus dalykus, leidžiančius nustatyti ligą.

Justė Kantauskaitė

– Kokiais atvejais nerekomenduojama užsiimti savigyda?

Jei žmogus neturi problemų, jo nekamuoja spuogai, veido raudonis, išsiplėtę kapiliarai, nėra odos darinių, pigmentinių dėmių – net ir tada rekomenduojame nors kartą apsilankyti pas dermatologą ar kosmetologą, kuris profesionaliai padėtų išsiaiškinti, koks jo odos tipas, padėtų tinkamai pasirinkti priežiūros priemones. Labai dažnai žmonės padaro rinkdamiesi jas klaidų.

Pavyzdžiui, neretai turintys aknę, riebią ir blizgią odą su išsiplėtusiomis poromis jaučia lyg odą jiems trauktų ir nebesupranta, ar jų oda sausa, ar riebi ir kokias priemones rinktis. Tačiau specialistai tokias problemas gana greitai perpranta – labai dažnai riebi oda būna dehidratuota. Tokiais atvejais tenka padėti atsirinkti tokius kremus, kurie yra pritaikyti riebiai odai, reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, bet kartu ją ir drėkina.

Kokias dar klaidas prižiūrėdami odą daro žmonės?

Kiekvieną savaitę sulaukiame pacientų, kurie veido ir kūno odos priežiūrai naudoja aliejų. Visada jiems akcentuojame, kad aliejaus odoje nėra, o mes odai turėtume duoti tai, ko jai trūksta arba suaktyvinti joje vykstančius procesus, kurie su laiku silpsta. Aliejus nieko panašaus nedaro, jis tik padengia odą tarsi plėvelė. Nebent kūnui užtepame gerą kremą, kuris praturtina odą tam tikromis medžiagomis, ir norime apsisaugoti nuo drėgmės praradimo, tada galime užtepti aliejaus.

Dermatologai aliejinės tekstūros kremus ir priemones naudoja tik esant rimtoms ligoms, pavyzdžiui, kai yra tepami hormoniniai vaistai – kad jie geriau gertųsi. Taigi, aliejų (ypač veido priežiūrai) geriau nenaudoti.

Kartais moterys pasakoja naudojančios argano ar kokosų aliejų ir klausia, kodėl nejaučia gero efekto. Aliejus elgiasi tarsi apgavikas – kartą užsitepus atrodo lyg ir viskas gerai, bet ties tuo vienu kartu gerasis efektas ir baigiasi.

Pirmiausia reikia susitvarkyti su odos problemomis, pasirinkti tinkamą prausimosi priemonę ir būdą, kremą ir tik tada, jei norisi, ant viršaus dar užtepti aliejaus. Bet žinokite, kad oda nekvėpuos. Todėl to daryti moterims, turinčioms aknę ar užsikimšusias poras, griežtai nerekomenduojame, nes šios problemos gali dar labiau paaštrėti.

– Bet yra kremų, kurių sudėtyje yra aliejų. Kaip nesuklysti renkantis?

Yra tam tikrų aliejų, kurie savo sudėtyje turi antioksidantų. Ir jei jų kiekis kreme yra nedidelis, tame nieko nėra baisaus.

Daugiau vertingų dermatologės patarimų sprendžiant pačias įvairiausias odos problemas rasite DELFI TV įraše.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)