Ydinga praktika
„Didžiajai daugumai žmonių antibiotikai yra skiriami nepagrįstai“, – konstatuoja Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Tačiau, jo manymu, nereikia dėl to skubėti kaltinti gydytojų. „Ypač didelę patirtį turintys medikai, kai neskyrus antibiotikų buvo praleisti meningokemijos, netipinės pneumonijos atvejai, dažnai vaistą išrašo tiesiog apsidrausdami. Be to, ne paslaptis, kad receptą antibiotikams gauti nėra sudėtinga, taigi žmogus vaistą dažnai pasiskiria pats, net nepasitaręs su gydytoju. Tai yra ydinga praktika“, – aiškino pašnekovas.
Didina atsparumą antibiotikams
Pasak V.Urbono, užsiimant tokia savigyda ne tik negydoma liga, bet ir be reikalo žalojamas organizmas. „Antibiotikai naikina tiek „blogąsias“, tiek „gerąsias“ bakterijas. Yra sutrikdoma ne tik žarnyno, bet ir urogenitalinė – makšties ar šlapimo takų, burnos, kvėpavimo takų, odos mikrobiota. Tai sąlygoja kitų ligų atsiradimą“, – kalbėjo vaikų gastroenterologas.
Šalutinis antibiotikų poveikis pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, rėmeniu, vėmimu, apetito sumažėjimu, rečiau – vidurių užkietėjimu. Antibiotikų sukeltas viduriavimas gali atsirasti medikamentų vartojimo metu, praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po gydymo pabaigos.
„Dar didesnė problema – atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimas, kurios rimčiau susirgus gali ir į kapus nuvaryti“, – sako gydytojas.
Ypač tuomet, kai medikamentų vartojimas nutraukiamas savavališkai, vėliau tai pačiai ligai gydyti prireikia platesnio spektro antibiotikų. Tuomet ir gydymas būna ilgesnis, ir šalutinio poveikio galimybė didesnė.
Į pagalbą – „gerosios“ bakterijos
Pašnekovas pabrėžė, kad net jeigu antibiotikai tikrai reikalingi, jie turėtų būti skiriami itin atidžiai. Skirtingai ligai gydyti reikia skirtingų antibiotikų, tikslios dozės ir vartojimo kurso.
„Jeigu yra galimybė, geriau skirti į veną leidžiamą medikamentą – tai efektyviau ir mažesnė būna šalutinių poveikių tikimybė. Kitu atveju reikia rinktis siauresnio spektro antibiotiką, veikiantį tik tas konkrečias bakterijas“, – kalbėjo medikas.
Organizmo mikrobiotai atkurti ir antibiotikų sukeltam viduriavimui bei kitiems virškinamojo trakto negalavimams gydyti pasitarnauja kartu vartojami probiotikai – maisto papildai iš gyvųjų organizmų.
„Be abejo, norint pasiekti reikiamą efektą reikia rinktis tokius, kurie neveiktų antibiotikų. Jei tai sudėtinga įvertinti, pirmiausia reikėtų išgerti antibiotiką, o vėliau – praėjus kokioms dviem trims valandoms – probiotiką“, – aiškino V.Urbonas.
Probiotikai yra įtraukti į rekomenduojamų preparatų sąrašą funkcinių suaugusiųjų ir kūdikių virškinimo ligų, ūmių gastroenteritų, antibiotikų sukelto kolito ir uždegiminių žarnų ligų gydymui. Ne visų probiotikų poveikis yra įrodytas moksliniais tyrimais, todėl juos padėti išsirinkti turėtų tik šią sritį išmanantis gydytojas.
Vaikų gastroenterologas priminė, kad probiotikus veiksminga vartoti ir ūminių virusinių bei bakterinių viduriavimų, kurių taip pat padažnėja šaltuoju metų laiku, profilaktikai.
Tarp kitko
V.Urbonas priminė, kad nepagrįstai antibiotikų galima gauti ir iš kitų šaltinių. „Didelė problema pasaulyje – antibiotikų vartojimas žemės ūkyje. Viena mokslininkų draugija yra paskaičiavusi, kad kone 80 proc. pagamintų antibiotikų skiriama ne žmonių gydymui, o sunaudojama žemės ūkyje. Todėl antibiotikų galima gauti vartojant tam tikrus produktus.
Nors Europos Sąjungoje (ES) antibiotikų naudojimas žemdirbystėje griežtai reglamentuojamas, tokių produktų į mūsų rinką gali patekti iš trečiųjų šalių. Ypač opi ši problema JAV, kur maisto ruošimo technologijos stipriai atsilieka nuo ES valstybių“, – sakė jis.
