„Alkis nėra vien maisto poreikis, siekiant patenkinti fiziologines reikmes, – aiškina Kornelio universiteto Maisto ir ženklinimo laboratorijos tyrėjas Aneris Talas. – Alkį gali kelti daug įvairių fiziologinių, biologinių ir aplinkos veiksnių.“

A. Talo teigimu, ne paskutinėje vietoje – ir valgymo įpročiai: „Jei esate įpratę kasdien valgyti pietus 14 val., norėsite valgyti kiekvieną dieną 14 val., net jei tuo metu nejausite biologinio poreikio maistui. Jei valgysite pastoviai, organizmas pamažu išmoks laukti ir norėti maisto kasdien, visą dieną.“

Bet kodėl apskritai kyla noras nuolat kramsnoti? Tai priklauso nuo to, kokį maistą valgome, time.com aiškina Harvardo Medicinos fakulteto ir Bostono vaikų ligoninės endokrinologė, tyrėja Belinda Lennerz.

„Esminė alkio paskirtis – skatinti mus ieškoti maisto ir jį valgyti, kad palaikytume kraujyje stabilų mums prieinamos energijos lygį, – teigė. B. Lennerz, tyrusi, kokie veiksniai turi įtakos alkiui ir kodėl norima užkandžiauti. – Tai vyksta veiksmingiau, jei valgome maisto, turinčio daugiau riebalų, baltymų ir ląstelienos, kurie ilgiau virškinami.“

Toks maistas padeda organizmui pasiekti ir kelias valandas tarp valgių palaikyti balansą. Kitoks maistas skatina medžiagų apykaitos svyravimus, kurie verčia mus greitai vėl tipenti į virtuvę ar ieškoti kokio gardėsio savo stalčiuose biure, sako B. Lennerz. Veikiausiai supratote, kad tas kitoks maistas – stipriai perdirbti angliavandeniai.

B. Lennerz kolega Harvardo universitete ir Bostono vaikų ligoninėje, knygos „Nuolat alkani?“ („Always Hungry“) autorius Davidas Ludwigas išvardino populiariausius (ir žalingiausius) angliavandenius: baltų miltų gaminiai, baltieji ryžiai, bulviniai patiekalai, cukrumi saldinti gėrimai, pusryčių dribsniai, sausainiai ir bulvių traškučiai.

Bulvių traškučiai

„Šie produktai sutrikdo organizme natūralias alkio kontroliavimo sistemas, kurios puikiai funkcionuoja, valgant lėtai virškinamus maisto produktus“, – sako jis.

Riebūs ar daug ląstelienos turintys produktai, pvz., graikinis jogurtas, žalios lapinės daržovės, ankštiniai, ramiai keliauja virškinimo sistema, o perdirbti angliavandeniai prašauna kaip kulka.

Tokie užkandžiai, saldumynai, saldūs gėrimai ir kiti apdoroti produktai sudaro apie 61 proc. daugumos amerikiečių pirkinių krepšį. O organizmas reaguoja į tokius greitai virškinamus produktus išskirdamas didelį kiekį insulino į kraują, kad normalizuotų cukraus lygį kraujyje, aiškina B. Lennerz.

Insulinas, kaip galvijų ūkio šeimininkas, suvaro cukrų ir kitas kalorijas iš maisto į saugyklą, kuri dažniausiai yra riebalų ląstelės. Taip ne tik storėjama, bet ir organizmas ima manyti, kad reikia daugiau energijos norint patenkinti kūno poreikius, taigi greičiau jaučiamas alkis. Jei valgote mažai riebalų ir daug perdirbto maisto, minėti procesai suintensyvėja.

Savaime suprantama, nelengva to išvengti. „Šiais laikais maistas visada prieinamas, nėra jokio stygiaus“, – sako B. Lennerz. Anot jos, vos užuodus maisto kvapą ar pamačius kokio nors produkto pakuotę, smegenys gali suaktyvėti, o organizmas imti reikalauti maisto. Tai reiškia, kad laidos apie maisto gaminimą, užkandžiai virtuvėje ant spintelės, traškučiai ar pan. poilsio kambaryje gali sukelti alkį, kuris nepasireikštų, jei akys nebūtų mačiusios pagundų.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad daugelis perdirbtų produktų, ypač cukrus, panašiai kaip cigaretės, narkotikai ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos, skatina veikti smegenyse vadinamąją atlygio sistemą. Tad nieko stebėtino, kad daug žmonių visą dieną kažką kramsnoja.

Ką daryti? Pradžiai sveikatos labui atsisakykite perdirbtų produktų ir pradėkite valgyti riebalų, ląstelienos ir daug baltymų turinčio maisto (kaip minėjo B. Lennerz ir D. Ludwigas). Tyrimai rodo – norėdami atprasti kramsnoti, rinkitės meditaciją, spartų ėjimą, sportuokite ir nelaikykite viešai padėję maisto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)