Viena paslapčių, kodėl greitas maistas yra taip mėgstamas – neprilygstami skonio potyriai: nė vienas subalansuotas patiekalas negali būti vienu metu ir saldus, ir sūrus, riebus ir kartus‚ tirpti burnoje“ (o traškučiai gali!).

Vakarinis „apsiėdimas“

Pastebėjote, kad artėjant vakarui noras užkrimsti ko nors saldaus ar riebaus stiprėja? Harvardo ir Oregono universitetų dėstytojai paaiškino šią nesveiką tendenciją. Tyrimo rezultatai skelbia, kad tarp apetito ir biologinio organizmo laikrodžio egzistuoja ryšys. Mūsų organizmo bioritmai sureguliuoti taip, kad būtent vakare pasiekiamas alkio pikas. Ir atvirkščiai, apie 8 val. ryto apetitas dar „snaudžia“.

Štai ir senovėje mūsų protėviai vakarieniaudavo gausiai, kad sukauptų energiją rytinei medžioklei, o rytinis persivalgymas galėjo kainuoti ir gyvybę. Laikai pasikeitė, tačiau vidinio laikrodžio rodyklių Gamta nepersuko.

Nekontroliuojamas noras pavalgyti

Stivenas Viterlis, valgymo elgsenos ekspertas ir knygos „Kodėl žmonės mėgsta šiukšlinį maistą“ autorius, 20 metų studijavo „šiukšlinio maisto“ (angl. junk food) ypatumus, bandydamas suprasti, kodėl mėsainiai, traškučiai, bandelės taip yra mėgstami.

Pirmoji paslaptis – neprilygstami skonio potyriai: nė vienas subalansuotas patiekalas negali būti vienu metu ir saldus, ir sūrus, riebus ir kartus‚ tirpti burnoje (o traškučiai gali!).

Antroji paslaptis – „šiukšlinio maisto“ sudėtyje, kuri greitai pasotina organizmą, apie tai siųsdama signalus smegenims, tačiau po pusės valandos valgyti ir vėl norisi. Greito maisto gamintojai išleidžia milijonus dolerių, kad rastų „idealų“ skonį, pagaminti traškią plutelę ar išgauti lengvą konsistenciją. Nes kuo greičiau maistas „tirpsta burnoje“, tuo mažiau kaloringas jis mums atrodo.

Produktai, apie kurių kenksmingumą nesusimąstome

Iš tiesų kartais galima ir nusižengti taisyklėms. Tačiau tik kartais. Mat, pavyzdžiui, po nekaltų desertukų kauke slepiasi kalorijų bombos.

Dietologai įvardija tris didžiausius apgavikus. Specialistai ragina būtinai atkreipti dėmesį į pieno produktų riebumą ir sudėtį. Štai kad ir glazūra padengti sūreliai. Pagal jų sudėtį chemiją galima mokytis: natūralią varškę juose dažnai keičia sintetinis varškės produktas, sviestą – augaliniai riebalai, o kur dar keli šaukšteliai cukraus. Ir taip sveriantis vos 40-60 gramų saldusis sūrelis slepia savyje daugiau nei 160 kcal.

Sumuštinis su dešra – taip pat ne koks variantas. Pagal kaloringumą tai net ne užkandis, o visaverčiai priešpiečiai, be to, su paslėpta grėsme. Kaip žinia, daugelyje dešrų mėsos yra mažai, o sočiųjų riebalų ir druskos – gausu.

Bandelės be įdaro taip pat nenaudingos, kaip ir su įdaru. Tie, kurie giriasi valgantys kruasanus be įdaro, net nesusimąsto, kad sluoksniuota tešla – tai sočiųjų riebalų ir parastųjų angliavandenių derinys.

Svarbu

Pasikeitęs skonis gali signalizuoti apie ligą

Jeigu anksčiau nė dienos negalėdavote iškęsti be raugintų agurkų, o dabar renkatės tik prėską maistą, nepalikite šio fakto be dėmesio. Staigus skonių pasikeitimas dažnai gali perspėti apie rimtus sutrikimus, tiesa, nėščiųjų tai neliečia.

Raugintų produktų mėgėjai turėtų pasitikrinti skrandžio rūgštingumą. Raugintiems kopūstams dažnai atsispirti negali gastritu sergantys žmonės.

Norisi aštraus maisto? Vadinasi, trūksta virškinimo fermentų.

Ėmėte valgyti prėską maistą? Vertėtų pasitikrinti dėl opos, gastrito, kepenų ar tulžies pūslės ligų.