Gilvydo Verkausko vadovaujamame Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Urologijos skyriuje kasdien operuojamas bent vienas berniukas su nenusileidusiomis sėklidėmis. Operacija jį gelbsti nuo galimo nevaisingumo tapus vyru.
Operuoti būtina
Nenusileidusios sėklidės yra dažna vyrų lytinių organų anomalija – su šiuo defektu gimsta 1–5 berniukai iš šimto. Dažniau būna, kad vaikas gimsta su nenusileidusia viena sėklide, rečiau – abiem. Pagrindinė problema – berniukui subrendus gręsiantis nevaisingumas. „Kai nenusileidusi viena sėklidė, tikėtina, kad dešimtadalis berniukų turės nevaisingumo problemų, jei abi – dauguma“, – teigia doc. dr. G. Verkauskas.
Nenusileidžiančių sėklidžių, vadinamojo kriptorchizmo, priežastys tebėra neaiškios. „Tai gali būti paveldima, bet vieno geno apkaltinti, atrodo, nepavyks. Kad kriptorchizmas dažnai pasitaiko su daugeliu įgimtų sindromų, byloja apie kelių genų įtaką. Lygindami genų raišką berniukams su didele ir maža nevaisingumo rizika, aptinkame, kad ji skiriasi. Nevaisingumo riziką jau galime įvertinti per operaciją atlikdami sėklidžių biopsiją“, – aiškina vaikų urologas.
Nenusileidus sėklidėms operacija yra būtina. Viena priežastis labai paprasta – estetinė: vyro sėklidės privalo būti kapšelyje. Kita priežastis – jei operacija bus atlikta laiku ir sėklidės atsiras tinkamoje joms aplinkoje, padidės vaisingumo galimybė.
Dabar vaikų urologai visame pasaulyje sutaria, kad nevaisingumo rizikai mažinti operaciją tikslinga atlikti, iki berniukui sukaks metai. Tokios praktikos pradėta laikytis tik prieš dešimtmetį. Anksčiau manyta, kad pakanka sėklides nuleisti, kol vaikas pradės lankyti mokyklą. Specialiai kriptorchizmu nesidomintys bendrosios praktikos gydytojai ir dabar gali nežinoti, kad suskubti būsimo vyro gerovei dera daug anksčiau.
Tikisi pasikeitimų
Dalis tėvų delsia ieškoti pagalbos ir laukia savaiminio sėklidžių nusileidimo. Gydytojas G. Verkauskas sutinka, kad yra šiokia tokia tikimybė, jog sėklidės nusileis savaime.
„Berniuko organizme pirmuosius tris gyvenimo mėnesius vyksta vadinamasis mini brendimas. Tai yra tam tikri hormoniniai pokyčiai, kurių metu sėklidės padidėja. Neskubame ir mes, vaikų chirurgai, nes visų pirma tokį mažą vaiką operuoti yra sunku. Metų berniukas jau gana stiprus, jam narkozė nebėra tokia pavojinga, todėl operuoti saugu. Juolab kad iki pusės metų tikimės pasikeitimų. Vėliau viltys dėl savaiminio sėklidžių nusileidimo tampa nepagrįstos, nebent pasitaiko kitų variantų, susijusių su ligos spektru“, – teigia Urologijos skyriaus vedėjas.
Nenusileidusios sėklidės būna visai šalia kapšelio, bet pasitaiko ir nečiuopiamų, esančių pilvaplėvės ertmėje. Kaip ir dauguma anomalijų, sėklidžių nenusileidimas yra skirtingo laipsnio – vienam operacija akivaizdžiai būtina, kitam – galbūt visai nereikalinga.
Paprastai sėklidžių nuleidimo operacija trunka apie valandą. Tėvai visada nerimauja dėl galimų komplikacijų.
„Dalis sėklidžių per operaciją gali nukentėti, – neslepia problemos docentas G. Verkauskas. – Kartais jos nustoja vystytis dėl operacinės traumos – kraujagyslės yra tempiamos, pasitaiko, kad jos užsikemša. Operacinių traumų tikimybė priklauso nuo sėklidžių padėties: vienos yra nenusileidusios ir viduje pilvo, kitos – visai šalia kapšelio. Aišku, pastarąsias lengviau nuleisti. Kai sėklidės yra pilve, atliekama laparoskopinė operacija. Kad būtų galima pasiekti kapšelį, siekiama atlaisvinti kraujagysles. Bet kokiu atveju, kai sėklidė aukštai, ieškoma tiesesnio kelio jai nuleisti į kapšelį, bet ir rizika yra didesnė.“
Grįžtama prie hormonų
Sostinės Vaikų ligoninės urologai baigė Europos socialinio fondo finansuotą dvejų metų mokslinį projektą, kuriuo buvo siekiama ištirti nevaisingumo rizikos dažnį ir priežastis berniukams su nenusileidusiomis sėklidėmis, tačiau mokslinius tyrimus tęsia.
Ilgoje kriptorchizmo gydymo istorijoje daug metų sėklides bandyta nuleisti skiriant hormoninį gydymą. Nelygu, kokie hormonai ir kokiomis dozėmis buvo skiriami, hormoninis gydymas buvo sėkmingas nuo 15 iki 60 proc. atvejų. Kadangi gydymas ne visada būdavo sėkmingas ir reikėdavo operuoti, svarstoma, kad galėjo pakenkti didelės hormonų dozės. Priimtas netgi tarptautinis sutarimas atsisakyti hormonų terapijos sėklidžių nuleidimo tikslu, nors jis ir nebuvo moksliškai pagrįstas.
Dabar vėl linkstama prie hormoninio gydymo, nes pastebėta, kad net išoperavus laiku ir sėkmingai dalis vyrų vis vien lieka nevaisingi. Iš esmės moksliniai tyrimai dabar nukreipti nevaisingumo rizikos mažinimo būdų paieškoms.
Mokslininkai pastebėjo, kad jei nenusileidusi viena sėklidė, daugeliui berniukų ir kita sėklidė būna panašiai pažeista. Nors atrodytų, kad tokiu atveju funkcijas turėtų perimti nusileidusi sėklidė, taip nėra. Vadinasi, problemą lemia ne vien sėklidės padėtis, o kažkoks sutrikimas, dėl ko sėklidė nenusileido. Ieškoma atsakymų endokrinologijoje – galbūt trūko kokio nors hormono?
„Visuotinai nesutarta kokio, bet mūsų tyrimai patvirtina hipotezę, kad sėklidžių nusileidimo procesą galėtų lemti gonadotropinai, išskiriami specialių ląstelių hipofizėje, jie skatina sėklides gaminti testosteroną ir kitus hormonus. Tyrimai rodo, kad, paskyrus gydymą gonadotropinus atpalaiduojančio hormono analogu, užaugus berniukams jų spermos kokybė bus geresnė. Tai suteikia vilčių, kad derindami chirurginį ir hormoninių gydymą pasiektume geriausių rezultatų“, – mano G. Verkauskas.
Hormoninis gydymas skiriamas tik tais atvejais, kai atlikus biopsiją patvirtinama, kad yra didelė nevaisingumo rizika ir kitaip padėti kol kas negalima. Operacijos metu paimamas visai mažiukas sėklidės gabaliukas, kurį ištyrus vaikų urologai gali spręsti, kokia yra nevaisingumo rizika. Hormoninis gydymas yra veiksmingas tik jį paskyrus ankstyvame amžiuje – nuo 6 mėnesių iki šešerių metų.
Urologijos skyriaus vedėjas G. Verkauskas abejoja hormoninio gydymo prasmingumu, jei operuojamas vyresnis negu šešerių metų berniukas. Visais atvejais sėklidžių biopsijos atliekamos ir hormoninis gydymas berniukams skiriamas tik pasitarus su tėvais.
