Taip pat pakalbėsime, kodėl sunku išrinkti naudingus kosmetikos ingredientus, kodėl kosmetikoje niekada nebus stebuklingai veiksmingų komponentų ir supažindinsime su geriausiais drėkikliais bei minkštikliais kosmetikoje.
IEŠKOMAS: stebuklingas ingredientas
Visi ieško to vieno stebuklingo ingrediento, suteikiančio grožį bei saugančio jaunystę, greitai ir be didelių pastangų. Ši paieška siekia seniausius laikus. Amžinos jaunystės paslaptis minima įvairių tautų kultūrų mitologijoje ir religijose, ji kaip niekada svarbi šiame jaunystės kulto amžiuje. Vienais metais kosmetikos gamintojai mus tikina, kad tai hialuronas, kitais – argano aliejus... „Stebuklingieji“ ingredientai keičiasi kartu su sezonais, bet pirkėjai taip ir lieka nusivylę.
Ar amžinos jaunystės paslaptis dar neatskleista? Mokslo pasiekimai stulbinantys – telomerų atradimas pagaliau leido suprasti, nuo ko priklauso kiekvieno žmogaus maksimali gyvenimo trukmė. Galbūt genetikos mokslui pavyks pagaliau atskleisti vieną didžiausių žmonijos paslapčių – kaip išsaugoti grožį ir jaunystę, bet ne kosmetikai. Kosmetikos priemonės negali kištis į žmogaus kūno struktūrą ar funkcijas.
ES kosmetikos priemonių direktyva apibrėžia pagrindines kosmetikos funkcijas: valyti, kvėpinti, keisti išvaizdą, koreguoti kūno kvapus ir saugoti ar palaikyti gerą išorinių žmogaus kūno dalių būklę (1). Vadinasi, stebuklingų ingredientų kosmetikoje net ir būti negali, nes jie keistų odos struktūrą ir jos funkcijas. Niekada nenusivilsite kosmetikos priemonėmis ir netikėsite netikroviškais gamintojų pažadais, jei prisiminsite šį paprastą faktą.
Galbūt nustebsite, bet veiksmingos kosmetikos neleidžia kurti ir mūsų oda. Kodėl? Viena svarbiausių odos funkcijų yra apsauga. Oda yra apsauginis barjeras, neleidžiantis į mūsų organizmą patekti pavojingoms medžiagoms (2), tarp jų ir nesaugiems kosmetikos ingredientams. Tačiau ji taip pat prastai pasisavina ir naudingas medžiagas, todėl kosmetikos industrija ne vienerius metus ieško būdų, kaip jų įsiskverbimą paskatinti. Odos apsauginė funkcija yra didžiausias kosmetikos kūrėjų išbandymas, nes reikia sukurti priemones, kurios veiksmingai įsiskverbtų į odą, bet nesukeltų žalos organizmui.
Pavyzdžiui, populiarus ingredientas hialurono rūgštis, natūraliai randamas odoje ir plačiai naudojamas brandžios odos priemonėse, yra per didelės molekulinės masės, kad galėtų prasiskverbti per išorinį odos sluoksnį ir išpildyti gamintojų pažadą – lyginti raukšles. Apskaičiuota, kad į odą negali patekti medžiagos, kurių molekulinė masė yra didesnė nei 500 daltonų, o daugelyje kosmetikos produktų naudojama nuo 10 tūkst. iki 10 milijono daltonų dydžio hialuronas (3). Net ir tinkamo dydžio molekulėms reikia „pagalbos“, kad galėtų prasiskverbti pro epidermį ir patekti į gilesnius odos sluoksnius.
Svarbu ne tik kokie kosmetikos ingredientai naudojami, bet ir kaip jie derinami su kitomis medžiagomis. Atskiri ingredientai gali būti labai veiksmingi, bet netinkamose formulėse su kitomis medžiagomis jie gali prarasti savo potencialą. Pavyzdžiui, daugybė tyrimų rodo, kokie naudingi odai yra peptidai, kurie ne tik drėkina odą, bet ir pasižymi priešuždegiminiu ir odos atsinaujinimą skatinančiu poveikiu. Tačiau jie nebus veiksmingi, jei nepateks į odą, tad būtini papildomi ingredientai, kurie „nuneštų“ peptidus į gilesnius odos sluoksnius.
Dar viena problema: kaip priversti ingredientus veikti odoje? Pavyzdžiui, yra gerai žinoma, kad kolagenas ir elastinas suteikia odai strangrumą ir elastingumą, tačiau naudojant išoriškai, jie pasižymi tik drėkinamosiomis savybėmis. Mokslininkai vis dar nežino būdo, kaip priversti odai identiškus ingredientus komunikuoti su ląstelėmis ir paskatinti natūralius odos procesus.
Gali atrodyti, kad tokiu atveju kosmetika yra visiškai neveiksminga – veiksmingų ingredientų kosmetikoje naudoti negalima, o oda saugosi net nuo jai naudingų medžiagų. Tai nėra tiesa. Kosmetikos veiklos zona yra pakankamai plati. Nors ji negali keisti odos struktūros ir funkcijų, bet ji gali gerinti, skatinti ir palaikyti natūralias odos funkcijas ir procesus. Kosmetikoje naudojama daugybė puikių ingredientų, kurie sugeba žymiai pagerinti odos išvaizdą ir būklę, taip pat netrūksta tiesiog meistriškų formulių, kurios užtikrina, kad visos medžiagos veiktų veiksmingai.
Spartus žinių augimas, technologijų tobulėjimas ir naujų ingredientų kūrimas leidžia kurti veiksmingą kosmetiką (nors ir ne stebuklingą). Šiandien žmonės kaip niekad aktyviai ieško neinvazyvių metodų, galinčių pagerinti odos išvaizdą. Kosmetikos produktus jie renkasi mieliau nei receptines priemones, norėdami išvengti pašalinio poveikio, kuris dažnai lydi medikamentus, tad kosmetikos industrija yra pasiryžusi išnaudoti jai suteikiamas galimybes, kad sukurtų daug žadančių produktų.
„Kosmetikos DNR“ skaitytojai dažnai klausia: kokie ingredientai odai yra patys geriausi? Kokių medžiagų jiems reikia ieškoti sudėtyse? Naudingų odai ingredientų yra daugybė ir nuolatos pasirodo vis naujų mokslinių tyrimų, kurie atskleidžia apie iki šiol nežinomą kosmetikoje naudojamų medžiagų naudą.
Tačiau netrūksta ir tokių, kurie yra tikrai veiksmingi ir naudingi, bet gali sukelti nemalonų pašalinį poveikį (prisimenate, kaip įžangoje kalbėjome, kad kosmetikoje viskas turi dvi puses?) Pavyzdžiui, vitaminas A. Tai vertinga medžiaga, kuri skatina odos atsinaujinimą, stiprina ir gydo odą, tačiau taip pat sausina, gali sukelti sudirgimą ir net alerginę reakciją. Vitaminą sunku vienu žodžiu pavadinti „geru“ ar „blogu“ ingredientu, nes jo naudojimas ir rezultatas odai priklauso nuo individualios žmogaus odos būklės, lūkesčių, naudojimo ir kitų aplinkybių. Kai kuriems žmonėms jis gali sukelti alergiją, tačiau daugeliui vitaminas A tampa išsigelbėjimu nuo sunkių aknės formų. Taigi, tai tik vienas pavyzdys iš daugybės, kaip sunku vienareikšmiškai išrinkti tuos tikrai naudingiausius odai ingredientus. Tačiau mes pabandėme tai padaryti ir sudarėme sąrašą medžiagų, kurių verta ieškoti kosmetikos indeliuose ir paaiškinome kodėl.
Drėkikliai
Remiantis Europos Komisijos duomenų baze „CosIng“, šiuo metu kosmetikoje yra naudojama daugiau nei 900 ingredientų, kurių pagrindinė funkcija yra odos drėkinimas. Drėkinantys kosmetikos ingredientai saugo odą nuo sausėjimo, sulaikydami drėgmę viduje arba papildomai drėkindami. Nors svarbiausia jų funkcija yra padėti sausai odai, bet drėkinantys ingredientai taip pat naudingi pažeistos odos gydymui, sausiems plaukams ar gleivinėms (pavyzdžiui, tie patys drėkikliai, kurie naudojami kremuose, dažnai sutinkami nosies ar gerklės purškaluose, akims skirtuose lašuose).
Specialus drėkiklių derinys, kuris natūraliai randamas raginiame odos sluoksnyje yra vadinams natūraliu drėkinimo faktoriumi (natural moisturizing factor arba tiesiog NMF). Jo pagrindą sudaro amino rūgštys, pirolidono karbokslinė rūgštis, laktatai, šlapalas ir neorganiniai jonai. Odoje taip pat natūraliai randama glicerolio, hialurono rūgšties, keramidų, lipidų, riebiųjų rūgščių, gliukozamino, kreatino, pieno ir urokano rūgšties (4). Visi šie ingredientai, kurie yra natūraliai randami odoje, šiuo metu yra laikomi ir pačiais veiksmingiausiais kosmetikos priemonėse, nes jie padeda išlaikyti odą sveiką ir saugo jos struktūrą. Nors daugelis mano, kad tai lipidai suteikia odai lygią tekstūrą ir sveiką spindesį, iš tiesų jie tik saugo odos drėgmę, kuri yra atsakinga už gražią odos išvaizdą (5). NMF sumažėjimas lemia, kad oda tampa šiurkštesnė, pleiskanoja, atsiranda plonų raukšlelių, kankina tempimo pojūtis, sutrinka odos apsaugos ir gijimo procesai (6). Kadangi NMF yra odos paviršiuje, bet kuris kremas, kurio sudėtyje yra odai identiškų drėkiklių, bus labai veiksmingas, atstatant drėgmės kiekį odoje.
- AMINO RŪGŠTYS. Amino rūgštys yra svarbiausia žmogaus kūno baltymų sudėtinė dalis, tačiau kosmetikoje jos atlieka vandens sulaikymo funkciją, pasižymi antioksidancinėmis savybėmis bei skatina odos gebėjimą gyti. Jos sudaro net 40 proc. natūralaus drėkinimo faktoriaus. Nauji tyrimai rodo, kad amino rūgštys, naudojamos kartu su kolagenu ir elastinu, taip pat gali stabdyti senėjimo procesus (7).
Kaip atpažinti amino rūgštis kosmetikos etiketėse? Ieškokite INCI pavadinimų: alanine, arginine, asparagine, aspartic acid, cysteine, cystine, glutamic acid, glutamine, glycine, histidine, isoleucine, leucine, lysine, methionine, phenylalanine, proline, serine, threonine, tryptophan, tyrosine, valine.
- GLICERINAS. Sakysite, koks glicerinas "stebuklingas ingredientas", jei jį galima rasti visuose kremuose? Jo populiarumas kosmetikos formulėse nėra atsitiktinis. Glicerinas yra natūraliai randomas visuose natūraliuose lipiduose, tiek gyvūnų, tiek augalų organizmuose. Tai odai identiškas ingredientas, skatinantis odos atsinaujinimo procesus (8). Panašiai kaip ir mūsų odoje, taip ir drėkinamuosiuose kremuose, glicerinų ir minkštiklių ar aliejų mišiniai yra formulių pagrindas.
Kaip atpažinti gliceriną kosmetikos etikėtese? Ieškokite INCI pavadinimų: glycerin, glycerine, glycerol.
- HIALURONO RŪGŠTIS. Šis natūraliai odoje randamas drėkiklis gali išlaikyti 100 kartų daugiau vandens nei pats sveria ir užpildo tarpus tarp ląstelių suteikdamas odai stangrumo. Daugiausiai hialurono rūgšties yra randama kūdikių odoje, o mažiausiai – senyvų žmonių odoje, tad yra aišku, kad su amžiumi oda gamina vis mažiau šio drėkiklio (9). Hialuronas jau ne vienerius metus yra vienas pagrindinių ingredientų brandžiai odai skirtose priemonėse ir jo drėkinamosios savybės patraukia gamintojų ir pirkėjų simpatijas. Efektyvus drėkinantis pojūtis yra jaučiamas vos tik panaudojus išorines priemones su hialuronu. Tiesa, gamintojai žada, kad hialuronas taip pat gali suteikti odai stangrumo ir išlyginti senėjimo raukšles, bet kaip jau minėjome, toks poveikis yra neįmanomas dėl per didelio molekulinio dydžio. Hialuronu galima lyginti raukšles naudojant injekcijas, bet jos brangios, o poveikis trumpalaikis.
Kaip atpažinti hialuroną kosmetikos etiketėse? Ieškokite šių INCI pavadinimų: sodium hyaluronate, hyaluronic acid.
- ŠLAPALAS. Dar vienas NMF komponentas, kuris pasižymi geromis drėgmės sulaikymo savybėmis bei eksfolijuoja odą. Šis ingredientas dažnai sutinkamas dermatologinėje kosmetikoje, ypač priemonėse, skirtose sausai odai. Reiktų žinoti, kad didelės šlapalo koncentracijos gali dirginti odą, ypač jautrią (10).
Kaip atpažinti šlapalą kosmetikos etiketėse? Ieškokite šių INCI pavadinimo: urea.
Minkštikliai
Kaip jau minėjome, NMF sudaro ir lipidai, kurie sukuria apsauginį sluoksnį, saugantį drėgmę odoje, tai cholesterolis, trigliceridai, fosfolipidai, glikosfingolipidai. Vienas dažniausiai sutinkamų kosmetikos ingredientuose yra kaprilo/kaprio trigliceridai, kurie veiksmingai padeda atkurti pažeistą apsauginį odos barjerą ir saugo drėgmę. Daug rečiau, bet galima sutikti ir cholesterolio, kurio padidėjimas organizme siejamas su kraujagyslių ligomis, bet naudojamas odai jis yra puikus minkštiklis (11). Kosmetikoje taip pat naudojamas ne vienas minkštiklis, kuris savo chemine sudėtimi yra artimas NMF ir gali meistriškai mėgdžioti natūralius odos procesus, tai - abrikosų kauliukų, sojų, sezamų, dygminų, simondsijų, alyvuogių, sojų aliejai, taukmedžio, mangų, moliūgų sviestas, taip pat lanolinas, lecitinas, skvalanas.
Kaip atpažinti veiksmingiausius minkštiklius kosmetikos etikėtėse? Ieškokite šių INCI pavadinimų: caprylic/capric triglyceride, cholesterol, lecithin, lanolin, squalane, prunus armeniaca kernel oil, brassica campestris oil, simmondsia chinensis oil, olea europaea oil, carthamnus tinctorius oil, sesamum indicum seed oil, butyrospermum parkii butter, magnifera indica butter, cucurbita pepo butter.
Kiti odai indentiški ingredientai
- KERAMIDAI. Keramidai, natūraliai randami odoje, sudaro odos lipidų grandines, kurios yra pagrindiniai išorinio odos sluoksnio struktūriniai komponentai. Keramidų ir odos riebalų formos sudaro "kristalinių plokštelių struktūras" (12), kurias įsižiūrėjus į odą su padidinamuoju stiklu galima pamatyti ir plika akimi. Keramidai sulaiko drėgmę odoje, atlieka svarbų vaidmenį odos atsinaujinimo procesuose. Tyrimai rodo, kad keramidai kosmetikoje padeda atstatyti pažeistą odos apsauginį barjerą (13).
Kaip atpažinti keramidus kosmetikos etiketėse? Ieškokite šių INCI pavadinimų: ceramide AP, ceramide EOP, ceramide NG, ceramide NP, ceramide NS.
- ACETILO GLIUKOZAMINAS. Šis odai identiškas ingredientas, amino rūgščių cukrus, gaunamas iš mukopolisacharidų ir haliurono rūgšties, pasižymi odos atsinaujinimą skatinančiomis savybėmis ir naudojamas odos gydymui po operacijų ir procedūrų (14). Tyrimai taip pat rodo, kad jis gali veikti kaip keratolitikas bei šviesinti odą slopindamas melanino gamybą (15,16).
Kaip atpažinti acetilo gliukozaminą kosmetikos etiketėse? Ieškokite šių INCI pavadinimo: acetyl glucosamine.
- PEPTIDAI. Peptidai yra baltymų grandinės, sudarančios amino rūgštis. Žmogaus organizme peptidai reguliuoja įvairias sistemas, pavyzdžiui, hormonų ar imuniteto, o odoje atlieka svarbų vaidmenį žaizdų gijime. Tyrimas su peptidais, naudojamais išoriškai, parodė, kad jie skatina odos gijimą po nudegimo žaizdų ir net lygina raukšleles (17). Tiesa, kurti formules su šiais ingredientais yra sudėtinga: juos sunku stabilizuoti bei reikalingos specialios sistemos, kurios padėtų peptidams prasiskverbti pro epidermį ir pasiekti gilesnius odos sluoksnius (18)
Kaip atpažinti peptidus kosmetikos etiketėse? Ieškokite šių INCI pavadinimų: acetyl tetrapeptide-9, palmitoyl pentapeptide, palmitoyl-tripeptide and palmitoyl-oligopeptide, hexapeptide-11, tripeptide.
(1) European Commission, Consolidated versijon of Cosmetics Directive 76/768/EEC. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1976L0768:20100301:en:PDF
(2) Virginie Couturaud, Biophysical Characteristics of the Skin in Relation to Race, Sex, Age, and Site, Handbook of Cosmetic Science and Technology, CRC Press, 2014, 5.
(3) Arthur W. Perry, Michael F. Roizen, Straight talk about cosmetic surgery, Yale University Press, 2007
(4) L. Kilpatrick-Liverman, J. Mattai, R. Tinsley, and J. Wu, Mechanisms of Skin Hydration, Handbook of Cosmetic Science and Technology, CRC Press, 2014, 91.
(5) T. Ozawa, S. Nishiyama, I. Horii, et al. Humectants and their effects on the moisturization of skin. Hifu 1985; 27:276–288.
(6) Leslie Baumann, The Baumann Skin-Type Indicator: A Novel Approach to Understanding Skin Type, Handbook of Cosmetic Science and Technology, CRC Press, 2014, 29.
(7) D. Auriol, G. Redziniak Libragen, K. Schweikert, F. Lefevre, Collagens I and III, and Elastin Activation for Anti-aging. Cosm & Toil. 2014; 129(2) 70.
(8) Kraft J, Lynde C. Moisturizers: what they are and a practical approach to product selection. Skin Therapy Lett. 2005;10(5):1-8.
(9) R. J. Fraser, T. C. Laurent, U. B. Laurent, Hyaluronan: its nature, distribution, functions and turnover, (PDF). J. Intern. Med. 242 (1): 27–33.
(10) Wohlrab J, Siemes C, Marsch W. The influence of L-arginine on the regulation of epidermal arginase. Skin Pharmacol Appl Skin Physiol. 2002;15(1):44-54.
(11) Vielhaber G, Pfeiffer S, Brade L, Lindner B, Goldmann T, Vollmer E, Hintze U, Wittern K, Wepf R. Localization of ceramide and glucosylceramide in human epidermis by immunogold electron microscopy. J Invest Deratol. 2001;117(5):1126-36
(12) Norlén L, Gil I, Simonsen A, Descouts P. Human stratum corneum lipid organization as observed by atomic force microscopy on Langmuir-Blodgett films. J Struct Biol. 2007;158(3):386-400.
(13) Choi M, Maibach H. Role of ceramides in barrier function of healthy and diseased skin. Am J Clin Dematol. 2005;6(4):215-23.
(14) Muzzarelli R. Human enzymatic activities related to the therapeutic administration of chitin derivatives. Cell Mol Life Sci. 1997;53(2):131-40.
(15) Millikin C, Robinson M, Reichling T, Hurley G. Topical N-acetyl glucosamine and niacinamide affect pigmentation-relevant gene expression in in vitro genomics experimentation.. J Am Acad Dermatol.. 2007;56(2):AB169.
(16) Bissett D. Glucosamine: an ingredient with skin and other benefits.. J Cosmet Dermatol.2006 Dec;5(4):309-15. 2006;5(4):309-15.
(17) Dehsorkhi A, Castelletto V, Hamley IW. Self-assembling amphiphilic peptides.Journal of Peptide Science. 2014;20(7):453-467. doi:10.1002/psc.2633.
(18) Lupo M, Cole A. Cosmeceutical peptides. Dermatol Ther. 2007;20(5):343-9.
