Net ir lyjant
Yra daugybė priežasčių, priversiančių dažniau kišti nosį laukan. Grynas oras yra būtinybė tiems, kuriuos kamuoja kvėpavimo takų, nervų sistemos ligos, depresija, kurie dirba įtemptą protinį darbą ar kenčia nuo nemigos, įtampos. Tačiau ne mažiau šis reikalingas ir sveikiems, bet kiek sėslesnį gyvenimo būdą pamėgusiems žmonėms.
Kodėl tučtuojau turėtumėte praverti namų duris ir duoti valią kojoms, net ir krapinant vasariškam lietui?
Kai tik saulę staiga pakeičia debesys ir lietaus šuorai, besiskundžiančiųjų sveikata iš karto padaugėja. Tačiau ne visi žino, kad lietus gali būti ir naudingas sveikatai.
Įprasta, kad labiausiai lietaus laukia sausros nualintų sodų, laukų ar miškų savininkai, grybautojai ir uogautojai, nes lietus palaisto žemę, atgaivina augmeniją. Be to, jis nuplauna dulkes ir žiedadulkes, išgrynina orą. Būtent todėl pagerėja žmonių, ypač sergančių alergija, savijauta.
Trumpas ir stiprus arba ilgiau trunkantis lietus, galima sakyti, išvalo orą. Lietaus lašai yra didesni ir sunkesni nei žiedadulkių dalelės. Krisdami į žemę lašai savo gravitacijos jėga nusodina žiedadulkes. Augalai žiedadulkes skleidžia, kai oras yra šiltas ir sausas, o atvėsus ir sudrėkus jų skleidžia kur kas mažiau, todėl oras grynesnis, ir visiems maloniau vaikščioti bei kvėpuoti grynu oru.
Lyjant į žemę patenka daug neigiamų jonų, o jie teigiamai veikia žmogaus organizmą. Tokie jonai padeda atsipalaiduoti, nusiraminti.
Neigiami jonai atsiranda krintant vandeniui, tad daug jų būna prie sraunių upių, audringos jūros – būtent tose vietose, kur žmonės keliauja pailsėti nuo kasdienybės rūpesčių. Taigi jei neturite galimybės ištrūkti atostogų prie vandens telkinių ar į kalnus, galite tų naudingų jonų gauti tiesiog išėję pasivaikščioti per lietų ar išbėgę į kiemą.
Nors ir teigiama, kad lietus dėl oro užterštumo po truputį keičia pH ir rūgštėja, bet, pasak mokslininkų, tai neturi tiesioginio poveikio žmogui ir permirkus lietuje oda, plaukai tikrai nenukentės.
Tiesa, kai ilsimės prie vandens telkinių su palapinėmis, plaukiame upe baidarėmis ir liūtis mus užklumpa netikėtai, be to, neturime galimybės greitai išsidžiovinti, tada kyla grėsmė sveikatai, nes nuo drėgnų drabužių krinta žmogaus kūno temperatūra, o tai padidina riziką peršalti.
Paskui žmonės dažnai skundžiasi varvančia ir užburkusia nosimi, gerklės skausmu, turintieji silpnesnį imunitetą, ypač vaikai ar senjorai, rizikuoja susirgti rimčiau.
Nauda virškinimo sistemai
Dažnai būnant gryname ore stiprėja imuninė sistema, todėl organizmas yra atsparesnis ligoms, o jų rudenį ir žiemą tikrai netrūks. Būdami lauke, stipriname organizmą daugeliu aspektų, tad prisiverskite išeiti pasivaikščioti bent porą kartų per savaitę, kad ir koks oras būtų.
Mūsų organizmui ypač svarbus sąlytis su gamta. Jį ramina natūralūs garsai, vaizdai ir kvapai. Labai svarbu nuo mažens reguliariai būti gamtoje, mėgautis jos teikiamais malonumais: kvėpuoti grynu oru, braidyti po žolę, maudytis, kaitintis saulėje, stebėti, kas vyksta aplinkui.
Dėl buvimo lauke gerėja virškinimas. Visų pirma, būdami gryname ore dažniausiai ką nors veikiame, o aktyvi veikla labai padeda virškinimui. Antra, grynas oras pats savaime teigiamai veikia virškinimą, tad vien būdami lauke ir kvėpuodami jau deginame kalorijas. Todėl labai svarbu pabūti lauke – ypač tiems, kurie nori atsikratyti keleto papildomų kilogramų, susikaupusių kiek per daug atsipalaidavus. Geriausia išeiti iš namų iškart pavalgius, kai organizmas sunkiai dirba, virškindamas maistą.
Pastebėta, kad reguliariai vaikštant sumažėja skrandžio skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai.
Kūrybiškumo kalvė
Grynas oras labai naudingas galvai, ypač esant polinkiui į migreną. Šios ligos profilaktikai būtina bent kartą per savaitę išvykti į užmiestį ir pasimėgauti supančia gamta, atsipalaiduoti, gal netgi ramiai, niekieno netrukdomam pamedituoti. Gryno oro procedūros apsaugo ir nuo kitos kilmės galvos skausmų.
Būnant gryname ore, organizme padidėja deguonies kiekis, o tai naudinga dirbant ir fizinį, ir protinį darbą. Grynas oras ir vaikščiojimas praskaidrina protą ir padidina gebėjimą susikaupti.
Kai galvoje nebetilps rūpesčiai, o darbų bus neišsemiamos marios, tiesiog išeikite pusvalandį pasivaikščioti lauke ir bematant pasijusite geriau, turėsite daugiau energijos susidoroti su visais tos dienos iššūkiais.
Pasivaikščioję gryname ore, galėsite džiaugtis pagerėjusia trumpalaike atmintimi, gebėsite kūrybingiau mąstyti ir spręsti problemas. Be to, įrodyta, kad gamtos vaizdai įkvepia šviesesnes, pozityvesnes mintis. Buvimas lauke gali gerinti jūsų kūrybiškumą. Jutos ir Kanzaso (JAV) universitetų mokslininkai patvirtino, kad žmonės, kurie praleido keturias dienas gamtoje, kūrybiškumo testus atliko 50 proc. geriau. Veikla gamtoje leidžia sugeneruoti akivaizdžiai daugiau genialių idėjų.
Laimės hormono šaltinis
Buvimas lauke dažniausiai susijęs su didesne fizine veikla. Tai savaime skatina aktyvesnę kraujotaką, kuri aprūpina visas organizmo sritis didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu. Ilgiau būnant gryname ore išvalomas kraują, tada jis veiksmingiau atlieka savo funkciją – aprūpina ląsteles reikalingomis medžiagomis ir pašalina medžiagų apykaitos atliekas.
Fizinio aktyvumo ir natūralios šviesos derinys labai veiksmingai mažina depresiją, nuima įtampą. Būnant lauke padidėja laimės hormono – serotonino – lygis organizme, nes šio hormono lygis glaudžiai susijęs su tuo, kiek organizmas gauna deguonies.
Puiku, jei turite savo kiemą ar sodą – tada jame galite leisti valandų valandas, užsiimti mėgstama veikla. Tačiau ką daryti, jeigu nėra nei sodo, nei kiemo? Telieka prisiminti, kad egzistuoja dviračiai – kol įveiksite maršrutą, gryname ore praleisite ne vieną valandą. O kur dar važiavimo dviračiu teikiama nauda!
Pasisemti vitamino D
Pagrindinis vitamino D šaltinis – grynas oras. Norint gauti reikiamą vitamino D dienos normą, užtektų saulėje pabūti 10 minučių, bet saulėtų dienų Lietuvoje nėra daug, todėl lauke turėtume praleisti kur kas daugiau laiko.
Optimalus vitamino D kiekis organizme yra esminis faktorius, lemiantis kai kurias žmogaus sveikatos problemas.
Vitaminas D stiprina kaulus, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų, netgi gerina smegenų funkciją. Kadangi didžiąją dalį šio vitamino gauname iš saulės (ir kur kas mažesnę dalį iš maisto), labai svarbu praleisti lauke bent po kelias valandas per dieną.
Netgi žiemą, kai saulė dažniausiai slepiasi, jos ir tada pakanka, kad aprūpintų organizmą reikiamu D vitamino kiekiu ir leistų jam tinkamai funkcionuoti.
Daugiau naujienų www.naujienos.lt
