Pirmasis pastebimesnis šuolis, anot specialistų, būna rugsėjį, praėjus maždaug dviem savaitėms, kai vaikai grįžta į mokyklas. Peršalimo ligos vėl įsišėlsta žiemos pabaigoje, artėjant pavasariui: šiuo pereinamuoju metų laiku bėgančios nosies ir skaudančios gerklės „malonumus“ beveik garantuota patirti kiekvienam. Didžiąją vasaros dalį tokie negalavimai, kaip ir gripas, apsiramina. Iš dalies dėl to, kad įkvepiame šilto oro ir tokį iškvepiame.
Kaip tai susiję? Labai paprastai. Kad rinovirusas susargdintų, jis turi kuo jaukiau įsikurti nosyje. O mūsų organizmas su infekcija kovoja ir jos plitimą blokuoja gerokai veiksmingiau, jeigu infekuotos nosies gleivinės ląstelės nešąla.
Mokslininkai yra nustatę, kad orui atvėsus vos 4 laipsniais Celsijaus viruso dauginimosi sparta gali padidėti tūkstanteriopai! Tačiau kodėl tuomet tie nelaimingieji, kuriems „pasiseka“ pasigauti slogą, vasarą ją pakelia daug sunkiau nei šaltuoju metų laiku?
Svarbus ir psichologinis aspektas
Medikų tikinimu, taip yra tikrai ne dėl to, kad peršalimo ligos vasarą būna sunkesnės. Kai kurie iš enterovirusų iš tiesų negalavimus sukelia dažniau vasarą nei kitu metų laiku, ir simptomai gali būti itin nemalonūs, tačiau ne kokie nors išskirtiniai. Juolab kad rinovirusai vis tiek statistiškai yra dažniausi peršalimo ligų vasaros mėnesiais kaltininkai, o jų simptomai būna vienodi visais metų laikais.
Priežastys, kodėl vasarinės slogos ligonius iškankina labiau nei žieminės, medikų spėjimu, gali būti labiau… psichologinės. Sirgti bjauru jau vien dėl to, kad niekas, atrodo, aplinkui daugiau neserga – tarsi būtumėte kokie nevykėliai, sugebėję persišaldyti, kai visi kiti leipsta nuo karščio. Dėl to, kad jaučiamės likimo nuskriausti, anot specialistų, ir slogos simptomai atrodo sunkesni, nei yra iš tikrųjų. Šią teoriją patvirtina ir moksliniai tyrimai.
Neseniai žurnale „Health Psychology“ buvo publikuoti vieno jų rezultatai: pasirodo, jeigu žmogus jaučiasi vienišas, tai ir paprasta sloga jį kamuoja labiau nei kitus. Taip būna ir kitais atvejais, kai vienišas žmogus patiria bet kokį fizinį stresą – skausmą, ligą. Tokiomis aplinkybėmis jo pojūčiai intensyvėja.
Dar yra duomenų, kad vienatvės jausmas stiprina uždegimus. Taigi jei šią vasarą nepavyks pabėgti nuo slogos, nepasiduokite ligai – verčiau paskambinkite draugui. Kažką veikdami ir nenutraukdami ryšio su išoriniu pasauliu negalavimą įveiksite lengviau ir greičiau.
Kaip išsigydyti slogą per vieną naktį
Liaudies medicinos žinovai kaip tik tokiems atvejams rekomenduoja daug gydomųjų kokteilių. Štai vienas iš jų. Veiksmingas ar ne, galėsite spręsti, kai išbandysite.
Kokteiliui pagaminti reikės:
100 ml citrinų sulčių,
4–5 šaukštelių svogūnų sulčių (arba svogūnų košelės),
1–2 nedidelių česnako skiltelių,
šaukšto liepų medaus.
Sumaišykite citrinų ir svogūnų sultis, išspaustą (susmulkintą) česnako skiltelę, įmaišykite šaukštą medaus ir užpilkite 100–150 ml virinto vandens. Gautą mišinį išgerkite prieš pat miegą. Labai svarbu nieko juo neužgerti ir neužkąsti. Sergantiesiems skrandžio ligomis ši slogos gydymo priemonė netinka.
Skaitykite daugiau www.naujienos.lt
