Pastaraisiais metais atlikti tyrimai tai patvirtina. Pagrindinė išvada – burokėliuose gausu medžiagų, kurie mažina kraujospūdį.
2013 m. Ekseterio universiteto taikomosios fiziologijos profesoriaus, tyrinėjančio burokėlių poveikį fizinei veiklai, Andy Joneso atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad deguonies kiekis, reikalingas atlikti fizinę veiklą, sumažėjo išgėrus burokėlių sulčių.
Kitaip tariant, bėgti tuo pačiu greičiu reikėjo mažiau energijos. Tyrime dalyvavo dviratininkai, jie buvo tikrinami praėjus apie 2,5 val. nuo to, kai išgėrė burokėlių sulčių.
Geriausi rezultatai buvo užfiksuoti po didžiausios sulčių dozės (ji buvo suskirstyta į koncentruotas 70 ml porcijas) – deguonies sunaudojimas sumažėjo 3 proc.
Duodamas interviu Askerui Jeukendrupui, sportininkų mitybos specialistui, rašančiam tinklalapiui „MySportScience.com“, A. Jonesas pasakė, kad egzistuoja labai daug įrodymų, kad burokėliai turi teigiamos įtakos sportininkų rezultatams.
„Nemanau, kad kas nors abejoja teigiamu maistinių nitratų poveikiu fiziologiniams procesams, – pasakė jis. – Įrodymai, kad maistiniai nitratai mažina pakilusį kraujospūdį, todėl potencialiai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą, tikrai svarūs. Dabar reikia išsiaiškinti, kokioms žmonių grupėms ir kokios sporto šakos atstovams jie labiausiai padeda.“
Naujesniame, 2016 m. atliktame tyrime, kuriam vadovavo Lexas Verdijkas iš Mastrichto universiteto Nyderlanduose, dalyvavo futbolininkai. Sportininkai, kurie išgerdavo dvi koncentruotų burokėlių sulčių porcijas per dieną, vidutiniškai nubėgdavo 3,4 proc. ilgesnes distancijas progresyviai didėjančiu greičiu. Jų širdies ritmas taip pat buvo mažesnis nei placebą vartojusių sportininkų.
Net ir be mokslinių tyrimų mes žinome, kad burokėlius valgyti sveika. Jei jie dar ir padeda greičiau bėgti, juo geriau.
Be to, gerai žinomas faktas, kad olimpinis aukso medalininkas Eliudas Kipchoge tiki burokėlių galia. Jei jie padeda jam, kodėl gi jų neišbandžius ir mums.
Erin Strout pasidalino 14 dienų burokėlių vartojimo eksperimento rezultatais.
Žmogui, neįpratusiam vartoti daug burokėlių, apsilankymai tualete gali sukelti stresą.
Laimei, aš žinojau, kad šlapimas ir išmatos nuo burokėlių nusidažo raudonos spalvos atspalviu, kitaip būčiau skambinusi į greitąją pagalbą.
Šlapimą ir išmatas daugumai neįprasta spalva nudažo pigmentas betaninas – toks burokėlių poveikis gali trukti 48 valandas, priklausomai nuo to, kiek burokėlių suvalgėte.
Pastebėjau, kad man šis poveikis pasireiškė ne visada. Tai priklausė nuo to, kaip burokėlius gaminau ir kiek jų suvalgydavau. Didelis dubuo burokėlių sriubos turėjo didesnį poveikį nei žalių burokėlių salotos su žalumynais. Bet kokiu atveju neverta panikuoti.
Teigiamas aspektas: jūs gaunate visas nuostabias maistines medžiagas, tokias kaip vitaminas C, folatai ir kalis.
Jaučiausi soti, bet kartais pūsdavo pilvą. Burokėliai gerai pasotina. Viename puodelyje (tai man buvo viena porcija) yra 3,8 g ląstelienos (apie 14 proc. rekomenduojamos dienos normos). Dažniausiai šią porciją derinau su kitomis daržovėmis ir vaisiais, pavyzdžiui, gamindamasi tirštąjį kokteilį, nuo kurio jaučiausi soti daug ilgiau, nei nuo įprastų patiekalų.
Tai privalumas, nors kai kuriomis dienomis, prisipažinsiu, man buvo per daug. Man pūtė pilvą, ir tai nebuvo malonu, ypač kai reikėjo bėgti. Laimei, pilvo pūtimas praėjo po pirmų kelių dienų, bet sotumo jausmas liko, o tai reiškia, kad nebereikėjo visą dieną nuolat kažko kramsnoti, kaip paprastai darau.
Vieno tirštojo kokteilio užtekdavo, kad jausčiausi soti ir energinga iki pietų. Labiausiai man patiko tirštasis kokteilis, kuriame be burokėlių yra šilauogių, kokosų vandens, migdolų sviesto, bananų ir migdolų pieno. Šis kokteilis taip pat labai tinkamas pasistiprinti po ilgo bėgimo.
Nuo burokėlių gėrimo iš miltelių ėmiau žiaukčioti.
Galėjau rinktis iš įvairių burokėlių produktų, skirtų sportininkams, tad kai kuriuos išbandžiau. Vieną dieną, kai labai skubėjau, išbandžiau burokėlių miltelius, kuriuos reikėjo sumaišyti su vandeniu ir išgerti likus valandai ar pusvalandžiui iki treniruotės. Buvo neskanu. Tiesą sakant, vos neapsivėmiau. Tad tai buvo paskutinis kartas, kai ragavau mišinį. Jo skonis priminė dirbtinio burokėlių skonio sirupą nuo kosulio.
Tada išbandžiau skystą burokėlių papildą, kurio viena porcija atitinka iš trijų burokėlių išspaustas sultis. Reklamuojama, kad jis didina ištvermę, deguonies įsisavinimą ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą. Nurodoma, kad jį reikia vartoti likus valandai iki treniruotės. Šis papildas buvo daug skanesnis, tad jį išgėriau daug lengviau. Ar jis veikė kaip raketų kuras, kaip žadėjo reklama? Norėčiau manyti, kad taip, bet sunku užtikrintai pasakyti, nes treniruočių pradžia man apskritai buvo sunki. Vis dėlto šis papildas nepigus, tad vargu ar jį pirkčiau reguliariai. Tačiau kartais, kai pritrūksta laiko šviežiai pasigaminti patiekalą, papildai yra puikus būdas gauti reikiamą burokėlių normą.
Gaminti burokėlius daug lengviau, nei maniau. Esu visai įgudusi virtuvėje, bet burokėlių nebuvau gaminusi, nes man tai atrodė sudėtinga. Paaiškėjo, kad buvau neteisi. Lengviausias būdas įtraukti burokėlius į savo valgiaraštį – savaitės pradžioje išsikepti keletą jų orkaitėje ir sudėti į šaldytuvą. Tereikia įkaitinti orkaitę iki 190 laipsnių C, nupjauti burokėlių lapus, suvynioti gumbus į aliuminio foliją, sudėti į skardą ir kepti 60 min.
Pripažįstu, juos lupti nėra labai malonu, rankos iš tiesų skaisčiai paraudonuoja, bet po to gana lengvai nusiplauna.
Be to, tai daryti tereikia kartą per savaitę. Supjaustykite burokėlius pagal poreikį ateinančioms penkioms dienoms. Pastebėjau, kad jei juos pasiruošdavau iš anksto, tereikėdavo susiberti juos į salotas arba įsipjaustyti ožkos sūrio ir apšlakstyti balzaminiu actu – ir gaudavau reikiamą dienos porciją.
Įtraukusi burokėlius į valgiaraštį, pastebėjau, kad bendras maistingumas akivaizdžiai pagerėjo.
Nors gera linkintys draugai siųsdavo man desertų iš burokėlių receptus (kaip jums skamba, pavyzdžiui, raudonai violetiniai keksai?), aš jų neišbandžiau. Kadangi prieš tai porą mėnesių gyvenau labai pasyviai, sąmoningai stengiausi apriboti saldumynų kiekį ir susigrąžinti ankstesnę formą. Tačiau pastebėjau, kad kai įtraukiau burokėlius į savo racioną, akivaizdžiai pagerėjo bendras maistingumas.
Daugiausiai įkvėpimo sėmiausi iš savo geros draugės Christinos Bauer tinklaraščio „Feeding the Frenzy“. Ji yra ištekėjusi už bėgiko Robo Kraro ir jie abu yra vegetarai, o Christina nepaprastai skaniai gamina. Labai rekomenduoju jos aprašytą burokėlių sriubą su daug daržovių. Paskaninkite ją grietine ir valgykite su traškia duona – taip sotu, kad nebereikės antro patiekalo.
Tapau kūrybinga. Burokėlių kokteilio? Mielai.
Tai, kad vengiau desertų, nereiškia, kad neleidau sau jokių nuodėmių. Burokėliai juk šiaip yra smagu. Baigiantis pirmai burokėlių iššūkio savaitei dalyvavau spontaniškame merginų penktadienio susibėgime su geriausiomis draugėmis, kai supratau, kad per visą dieną dar nevalgiau burokėlių.
Aš nepasimečiau ir užsisakiau kokteilį su burokėliais, kuris gaminamas iš keptų burokėlių tyrės, džino, likerio, imbierų sirupo, šviežių apelsinų sulčių, agurkų ir bazilikų. Skonis man labai patiko. Ar tai skaičiuojama kaip visa burokėlių porcija? Manau, priklauso nuo to, kiek išgeri (aš apsiribojau vienu kokteiliu – ryte buvau numačiusi bėgimą, be to, abejoju, kad E. Kipchoge taip vartoja burokėlius).
Pirmos dvi pasiruošimo maratonui savaitės buvo geresnės, nei tikėjausi.
Po ilgo laikotarpio, kai dėl degančių darbų terminų, kelionių ir kitų gyvenimo aplinkybių nebėgiojau, nenuostabu, kad jaudinausi, kaip man pavyks reikiamu intensyvumu reguliariai nubėgti numatytus atstumus. Nors treniruotės buvo sunkios, man pavykdavo be didelio vargo nubėgti kiek buvau numačiusi.
Ar man padėjo burokėliai? Abejoju, kad jie vienintelė priežastis, bet galiu užtikrintai pasakyti, kad jie nekenkia. Metus dažnai sirgau – pasigaudavau kiekvieną virusą ir peršalimą, o pradėjusi valgyti burokėlius, jau mėnesį nesirgau. Manau, kad man padėjo burokėliai ir jų dėka pagerėjęs mano racionas.
