Niekas to nelaukia, bet realybė tokia, kad kuo tampame vyresni, tuo daugiau galvoje atrandame žilų plaukų. Bet kai kurie žmonės pražyla vos perkopę per 20–ies metų ribą. Gera žinia ta, kad jūs nesate vieni. Nėra labai neįprasta pastebėti žilus plaukus vos įkopus į trečią dešimtį, bet tai yra visiškai normalu, shape.com sako praktikuojanti dermatologė ir Niujorko universiteto dermatologijos profesorė Doris Day.
Pateikiame dr. D. Day paaiškinimus, kodėl plaukai praranda spalvą, kodėl kai kurie žmonės pražyla labai jauni, ir ar yra priemonių, kurios gali sulėtinti šį procesą.
1. Plaukai ima žilti, kai organizme nebesigamina pigmentas.
Pigmentas, suteikiantis plaukams (ir odai) spalvą, vadinamas melaninu, jis išsiskiria plaukui augant, aiškina dr. D. Day. Tačiau su amžiumi melaninas nustoja gamintis ir plaukai praranda spalvą. Visų pirma jie papilkėja, o tada, kai melaninas visiškai nustoja gamintis, jie tampa balti.
2. Priešlaikinis žilimas beveik visada susijęs su genetika.
„Plaukai paprastai ima žilti dėl amžiaus, bet nebūtinai, – sako dr. D. Day. – Būna į devintą dešimtį įkopusių žmonių, kurie visai neturi žilų plaukų, o būna žmonių, kurie pradeda žilti dar nė nesulaukę trisdešimties.“
Tai priklauso nuo to, kaip žmogus sensta, ir yra išskiriamos dvi priežastys: įgimtos ir išorinės, aiškina dr. D. Day. Įgimtos priežastys priklauso nuo jūsų genų. Jei jūsų mama ar tėvas anksti pražilo, tikėtina, kad ir jums taip nutiks. Tačiau jei jums žilų plaukų atsirado anksčiau, nei įprasta jūsų šeimoje, yra tikimybė, kad tai išprovokavo išoriniai veiksniai, tokie kaip per ilgas buvimas saulėje, rūkymas ir pan.
3. Rūkymas gali pagreitinti žilimą.
Taip, šis žalingas įprotis paskatina ne tik raukšleles aplink lūpas. Nors pats rūkymas žilimo proceso nesukelia, bet jį neišvengiamai pagreitina. Rūkymas kenkia kiekvienam kūno organui, įskaitant kūno ir galvos odą, aiškina dr. D. Day. „Nuo rūkymo oda netenka deguonies, gali padaugėti laisvųjų radikalų (tai toksiški deguonies subproduktai, kurie gali padaryti akivaizdžią žalą gyvoms ląstelėms), o tai galiausiai gali neigiamai paveikti plaukus, nes sustiprėja stresas ir pagreitėja plauko svogūnėlių senėjimas.“
Dr. D. Day išvadas pagrindžia keli tyrimai, kuriuose atrastas ryšys tarp rūkymo ir žilų plaukų atsiradimo nesulaukus 30–ies.
4. Priešlaikinį žilimą gali paskatinti stresas arba sunki psichologinė trauma.
Kaip ir rūkymas, stresas nėra tiesioginė priežastis, bet jis pagreitina organizmo senėjimo procesus.
„Kai kuriems žmonėms genuose užkoduota, kad pirmasis senėjimo ženklas yra žili plaukai, tad jų plaukai labai anksti ima žilti ir retėti“, – sako dr. D. Day.
Plaukai nuo streso gali pražilti dėl įvairiausių įvykių, aiškina dr. D. Day. Taip dažniausiai nutinka dėl pakitusio kortizolio (vadinamojo „streso hormono“) kiekio. Kai kortizolio kiekis išauga, jis gali pagreitinti plaukų svogūnėlių senėjimą ir dėl to plaukai ilgainiui ima žilti.
5. Retais atvejais plaukai pražyla dėl autoimuninės ligos.
Autoimuninė liga, pavyzdžiui, alopecia areata nulemia, kad imuninė sistema puola plaukų folikulus ir neleidžia jiems augti, o kartais, labai retais atvejais, kai plaukai atauga, jie būna balti.
Vitamino B–12 trūkumas, sukeltas autoimuninių ligų, tokių kaip tiroiditas (arba Hašimoto liga), taip pat siejamas su priešlaikiniu žilimu. Tačiau, pasak profesorės, nėra atlikta išsamių tyrimų, pagrindžiančių to priežastis ir pasekmes.
6. Žilų plaukų negalima pešioti – tai blogiausias sprendimas.
Geriausias būdas atsikratyti žilaplaukės įvaizdžio – žilą spalvą užmaskuoti: nudažyti sruogomis arba visus. Jei juos pešiosite, galite paskatinti eilę kitų problemų. „Aš jų nepešiočiau, nes visada egzistuoja tikimybė, kad jie neataugs, – sako dr. D. Day. – Jei žilų plaukų vis daugės, o jūs juos vis pešiosite, ilgainiui jie gali išretėti.“ Pripažinkime, geriau jau žili plaukai, nei pliki plotai.
7. Kai plaukai ima žilti, kelio atgal nėra.
Deja, nėra moksliškai įrodyto būdo, kaip padėti plaukams atgauti spalvą. „Pastebėję žilus plaukus, žmonės nervinasi, nes tai jiems primena, kad jie mirtingi, – sako dr. D. Day. – Jei jūs anksti pradėjote žilti, tiesiog priimkite tai kaip neišvengiamą faktą.“
„Žilimas yra laipsniškas procesas – tai suteikia galimybę pažaisti, – sako ji. – Tikiu, kad yra būdų pažvelgti į tai iš pozityvios perspektyvos. Visų pirma, reikia būti dėkingam už tai, kad apskritai dar liko plaukų, ir jie gali žilti.“
Vis dėlto yra prevencinių priemonių, kurios padeda sustabdyti žilų plaukų daugėjimą. „Mūsų organizmas, ypač oda ir plaukai, turi gebėjimą atsigauti ir regeneruotis, – sako dr. D. Day. – Pavyzdžiui, metus rūkyti, organizmas bent iš dalies sugrįžta prie natūralaus senėjimo tempo.“
Taip pat vertėtų apskritai rinktis sveikesnį gyvenimo būdą ir mažinti stresą – tai sulėtins senėjimo procesą ir gali užkirsti kelią per ankstyvoms žiloms sruogoms.
