Tai tamsioji plautė (lot. Pulmonaria obscura, vok. Lungenkraut, angl. Lungwort, rus. Медуни́ца тёмная), pas mus miškuose nereta. Liaudiškai gan keistai išpravardžiuota – čerpe, plaučninku, čiulpiku. Bet pravardžiuotis nėra ko – augalas vertingas, o iš pavadinimo ir arkliams aišku kam labiausiai – plaučiams.

Plautė yra iš agurklinių šeimos, drėgnas, gleivingas ir, be kita ko, puikiausiai tinka į pavasarines salotas, žalėsių kokteilį ar šiaip miške vaikštinėjant parupšnoti. Švedai sau „tak tak, gud gud“ murmuliuodami į sriubas kartu su rūgštynėmis deda, mėsą, žuvį gardina. Yra plautėse visokių metalų: vario, jodo, geležies, vanadžio, sidabro, net nikelio; yra ir kitų pavasariniams nupiepėliams reikalingų dalykų: vitamino B1, karotino, askorbino ir silicio rūgšties.

Plautę dievulis pavasarį vieną pirmųjų žmogui ir pražydino, kad anas susitvarkytų savo vitaminų trūkumus, silpulius ir pavargimus. Padės plautė po žiemos ilgų kosulių įsivariusiems chronišką bronchitą; suderinus su kitais kosulių gyduoliais (šalpusniais, čiobreliais, tūbėmis, dedešvomis, šeivamedžiais) padės užkimimus, laringitus, faringitus, astmas, tuberkuliozes, plaučių uždegimus įveikti.

Kaip gleivingas augalas plautė gydo gastritą, kai padidėjęs rūgštingumas, skrandžio opaligę. Gerina kraujo sudėtį, stabdo žarnyno, skrandžio ar kitokius kraujavimus, sutvarko vidurius, įveikia kolitą, hemorojų ir akmenliges. Kai kur rašoma, kad plautės labai naudingos ir skydliaukės funkcijoms susireguliuoti, reikalingos ir onkologinėmis ligomis sergantiems.

Nuoviras naudojamas kompresams gelbėti pavargusias akis, mažinti paakių maišus ir miegmaišius.

Sudžiovinus ir susimalus miltelius jais apibarstomos žaizdos kraujavimui stabdyti, pūliuojančioms žaizdoms, furunkulams ir kitokiems odos biesams. Slenkant plaukams irgi gerai nuoviru galvą išsiskalaut, plikė vešlesnė pataps.

Šalutinio poveikio nieks dar nenustatė, tad vartoti galime visi ir drąsiai.

Kai jau šitokią naudą sužinojot, nepulkit kiaurai visko išmauroti, kad augalas nykti nepradėtų.

Be dažniausiai randamos tamsiosios plautės, Lietuvoje savaime auga dar ir vaistinė bei siauralapė. Pastaroji Raudonojon knygon įrašyta, tad jei šitokią užeisit, šiukštu, ratu apeikit ir apsižiūrėkit, ar koks nors raudonasis ar žaliasis nematė, kad jūs tą gėlelę matėt.