Tačiau specialistai įspėja, kad negalavimams kartojantis pas gydytoją apsilankyti vertėtų, mat šie požymiai gali slėpti rimtesnes ligas.
Dirgliosios žarnos sindromu vis dažniau serga jauni aktyvūs žmonės, ypač nesugebantys tvarkytis su stresu. Simptomams atsirasti įtakos turi ir netinkama mityba. Ypač svarbu, kad dienos racione nestigtų maistinių skaidulų.
Paskatina stresas
Dirgliosios žarnos sindromas vargina apie 10–15 procentų gyventojų. Tai – funkcinė žarnyno liga, pasireiškianti dėl žarnyno spazmų atsirandančiais pilvo skausmais ir tuštinimosi sutrikimais – viduriavimu arba (ir) vidurių užkietėjimu. Taip pat gali lydėti skausmas tuštinantis ar pojūtis, kad to padaryti pilnai nepavyksta, gali pakisti išmatos. Tačiau šie požymiai nebūtinai turi pasireikšti vienu metu.
„Nors tai gana dažna būklė, lengvesnės formos gali būti net nepastebėta. Dėl laikinai suskaudusio pilvo ar laisvesnių vidurių žmonės neskuba kreiptis į gydytojus, tokius simptomus susieja su mitybos ypatumais, pavyzdžiui, gausesniu egzotiškų vaisių vartojimu“, – pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas.
Pasak jo, vis dažniau šiuo negalavimu serga jauni aktyvūs žmonės, ypač nesugebantys tvarkytis su stresu. „Kaip ir kitoms funkcinėms virškinamojo trakto ligoms, bene didžiausią įtaką dirgliosios žarnos sindromui atsirasti turi psichoemocinis fonas. Dažnai sergančiuosius šiuo sutrikimu vargina ir nerimo sindromas, pasireiškia depresijos simptomai“, – aiškino gydytojas gastroenterologas.
Gali slėpti kitas ligas
Paprastai šis sutrikimas nėra pavojingas ir į sudėtingesnes organines ligas nepereina. Tačiau net ir minėtiesiems simptomams varginant retai profesorius patarė nedelsti apsilankyti pas specialistą.
„Šį sutrikimą reikėtų atskirti nuo kitų panašiais simptomais pasireiškiančių ligų, pavyzdžiui, celiakijos. Kartais dirgliosios žarnos sindromą būna nelengva atskirti nuo dažniausiai irgi viduriavimu ir pilvo skausmais pasireiškiančio mikroskopinio kolito – atlikus kolonoskopiją paprastai jokių pakitimų nerandama, todėl varginant lėtiniam viduriavimui reikėtų nepamiršti paimti žarnyno biopsijos.
Ypač šiai ligai atsiradus vyresniame amžiuje ligonį reikia išsamiai ištirti, nepamirštant storosios žarnos vėžio galimybės“, – kalbėjo L. Kupčinskas.
Šiaip dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas tuomet, kai simptomai kartojasi bent tris pastaruosius mėnesius ne mažiau kaip tris kartus per savaitę.
Nepamiršti maistinių skaidulų
Pasak gydytojo, nors ir nesunkus sutrikimas, dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinė liga ir surasti labai efektyvų gydymą kartais būna sunku. Todėl paprastai taikomos tik simptomus šalinančios priemonės.
„Tam tikrais vaistais galime reguliuoti tuštinimosi dažnį, sumažinti žarnyno spazmus. Kartais pacientams skiriami ir nervų sistemą reguliuojantys medikamentai. Be to, yra pastebėta, kad sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu žarnyno mikrobiota yra pakitusi, sutrikęs žarnyno jautrumas. Todėl gydant dirgliosios žarnos sindromą praverčia ir probiotikai“, – aiškino L. Kupčinskas.
Gydytojas pabrėžė, kad nors potencialiai probiotikai teigiamai veikia ir gali padėti sušvelninti nemalonius simptomus, juos svarbu kiekvienam individualiai tinkamai parinkti.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomams atsirasti įtakos turi ir netinkama mityba, todėl ir vienas svarbiausių žingsnių gydant šią ligą – tinkamai susireguliuoti maitinimosi režimą.
„Ypač svarbu, kad dienos racione nestigtų maistinių skaidulų. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, grūduose, sėlenose, ankštiniuose produktuose, neskaldytuose riešutuose. Patys ligoniai turėtų atrasti, kuriuos produktus jų organizmas geriau toleruoja. Aišku, visada praverstų ir specialisto konsultacija“, – patarė gydytojas gastroenterologas.
