Kai mokslininkai ištyrė įvairių rūšių laukinių Ramiojo vandenyno lašišų iš Aliaskos mėginius – įskaitant „Chinook“ lašišą, rožinę lašišą, vaivorykštinius upėtakius ir raudonąsias lašišas – rožinės lašišos raumenyse jie rado Diphyllobothrium nihonkaiensen lervų, rašoma womenshealthmag.com.
Leidinys „Food Safety Magazine“ praneša, kad anksčiau šiuo parazitu buvo užsikrėtusios žuvys Azijoje.
Tokio tipo kaspinuotis, žinomas kaip japoninis platusis (žuvinis) kaspinuotis, dažniausiai sukelia difilobotriazę, kurios simptomai gali būti viduriavimas arba pilvo skausmas.
Pasak tyrėjų, tyrimo duomenys parodo, kad kaspinuočiais gali būti užsikrėtusios visos lašišos, pagaunamos Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėje.
Jei transportuojant žuvį, ji prieš tai neužšaldoma, parazitai gali patekti į žmogaus organizmą ir sukelti ligą. Tad jei mėgstate valgyti žalią žuvį (pavyzdžiui, sušius), įsitikinkite, kad žuvis prieš tai buvo užšaldyta.
Aliaskos jūros gėrybių rinkodaros institutas pranešė, kad didžioji dauguma Aliaskinės lašišos yra užšaldoma.
Kokią lašišą valgome mes?
DELFI kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir paklausė, ar Lietuvoje parduodama lašiša yra saugi.
Specialistai tikino, kad daugiausiai į Lietuvą yra įvežamos Atlantinės lašišos užaugintos Norvegijos, Islandijos ūkiuose.
„Pasitaiko atvejų, kai lašišų produktuose sūdytuose ar šaltai rūkytuose nustatoma L. monocytogenes bakterija, kurios paruoštuose valgyti gaminiuose negali būti daugiau negu 100 k.s.v/g. Ši bakterija į produktą patenka iš užkrėstos aplinkos – užterštų vandens telkinių (į žaliavą) ar įmonėje perdirbimo metu, nesilaikant tinkamos proceso higienos.
Kadangi parazitų natūralioje aplinkoje (jūrose ir vandenynuose) sugaunamose žuvyse nėra galimybės išvengti, siekiant apsaugoti vartotojus, Europos Sąjungoje nustatyti reikalavimai apdoroti šalčiu (t.y. šaldyti) visus tiekiamus rinkai iš pelekinių žuvų ar galvakojų moliuskų gautus žuvininkystės produktus, kurie skirti vartoti žali arba pusiau žali (marinuoti, sūdyti ir kt.), jei juos apdorojant negalima sunaikinti gyvybingų parazitų.
Apdoroti šalčiu neprivaloma, jei žuvininkystės produktai prieš vartojimą buvo ar bus apdorojami karščiu (kaitinami bent 1 minutę 60 laipsnių arba aukštesnėje temperatūroje), saugomi kaip šaldyti žuvininkystės produktai pakankamai ilgą laiką, sužvejoti vietose, kuriose nėra aptikta pavojingų parazitų, o taip pat ūkiuose užaugintų žuvų, kurios veisiamos iš embrionų, šeriamos pašarais ir negali užsikrėsti.
Lietuvoje žuvininkystės produktai daugiausiai yra gaminami iš sušaldytos žaliavos (pvz., sūdytos, marinuotos, šaltai rūkytos silkės, skumbrės) arba iš ūkiuose užaugintų žuvų (pvz., atlantinė lašiša). Be to, vykdoma reguliari žuvų parazitų kontrolė, todėl nėra pavojaus žmonėms užsikrėsti“, – sakė vyriausioji veterinarijos gydytoja–valstybinė veterinarijos inspektorė Janina Kondrotienė.
