Šio amžiaus bosai tikriausiai ne tokie tolerantiški, kaip Volstrito magnatai, bet pagirios – neatsiejama švenčių laikotarpio dalis, rašoma theguardian.com.

Nuo senų laikų galvota, kaip apsisaugoti nuo pagirių arba kaip sušvelninti jų padarinius. Senovės Romoje Plinijus vyresnysis patarė prieš puotą suvalgyti keptų avies žarnokų sriubos. Po šimtmečio britų žolininkas, botanikas Nicholasas Culpeperis rašė, kad pagirios bus lengvesnės, patepus gebenės sultimis.

Ir nors pagirios atneša daugiau žalos ekonomikai nei ligos (pagalvokite, kiek žmonių neateina dėl pagirių į darbą ar kaip suprastėja darbo našumas, kokybė), tik neseniai imta manyti, kad pagirias verta moksliškai patyrinėti.

Iš kur kilo pagirių pavadinimas?

Pirmą kartą pagirios buvo aprašytos daugiau nei prieš 3000 metų indų vedų medicinos knygoje „Susruta Samhita“. Jos apibūdintos kaip būsena po alkoholio vartojimo, kai jaučiamas troškulys, galvos ir sąnarių skausmas, sunkumas kūne, nuo kurios nėra vaisto.

Na bet su alkoholiu apgirios imtos sieti tik praėjusį amžių. Pirmiausia žodis „pagirios“ (angl. hangover) atsirado 19 a. britų žodyne, jis reiškė nebaigtus reikalus po susitikimų, ir tik 1904 m. šį žodį ėmė sieti su alkoholiu.

Kas sukelia pagirias?

Pagirios atsiranda, kai alkoholio kiekis kraujyje pasidaro lygus nuliui, tada ima skaudėti galvą, pykinti, išdžiūsta burna, svaigsta galva, kyla nerimas, sutrinka virškinimas, imama prakaituoti, sunku susikaupti, atsiranda dirglumas. Viena iš priežasčių – tai, kad organizmas apdoroja alkoholiniuose gėrimuose esančius komponentus. Alkoholiniuose gėrimuose yra nedidelis metanolio kiekis, kurį organizmas 10 valandų po vartojimo skaido į toksinus – į formaldehidą ir skruzdžių rūgštį, todėl atsiranda prasta savijauta.

Pagal kitą mokslinę teoriją, pagirių simptomai atsiranda dėl dehidratacijos, nes alkoholis mažina hormono antidiuretiko gamybą, šio hormono reikia tam, kad organizmas įsisavintų vandenį. Kai šio hormono mažiau, organizmas pašalina skysčius su šlapimu. Dėl hormonų pokyčio sukeltos dehidratacijos išdžiūsta burna, norisi gerti, na o tyrimai rodo, kad organizme vyksta sudėtingesni procesai.

Daugelis pagirių simptomų, – suprastėjusi atmintis, nuotaikų kaita, nerimas, – atsiranda dėl suaktyvėjusios imuninės sistemos ir to įtakos centrinei nervų sistemai. Organizmui apdorojant alkoholį gaminasi mažos dalelytės – citokinai. Citokinų receptorių ypač daug hipokampe – smegenų dalyje, kuri atsakinga už atmintį. Tyrimai parodė, kad padidėjus citokinų koncentracijai gali atsirasti silpnumas, pykinimas, sumažėti apetitas, suprastėti koncentracija.

Kodėl daliai žmonių nebūna pagirių?

Apie 28 proc. teigia, kad jiems nebūna pagirių. Menkai suvokiama kodėl, nes net stebint alkoholio vartojimą tyrimo sąlygomis, matyti, kad žmonių organizmai reaguoja skirtingai. Manoma, kad daug kas priklauso nuo genetikos ir aplinkos veiksnių.

Du genotipai – ADH1B ir ALDH2 siejami su veido ar kūno paburkimu po alkoholio vartojimo, šie genotipai sunkiau išgyvena pagirias. Dalis tyrimų rodo, kad sunkesnes pagirias patiria tie, kieno šeimoje yra buvę alkoholizmo atvejų. Sunkiausios pagirios būna alkoholikams.

Ar dažnos pagirios turi ilgalaikių padarinių?

Taip. Kelis universiteto studentų tyrimai parodė, kad dėl dažnų pagirių sumažėja baltosios masės priekinėje smegenų dalyje ir smegenėlėse vientisumas, o tai susiję su motorika. Manoma, kad dėl dėl to gali suprastėti atmintis ir sutrikti dėmesys.

Ar sotūs pusryčiai kitą dieną padeda?

Nuo kepto maisto galite pasijusti geriau. Vartojant alkoholį kraujyje sumažėja cukraus lygis, o valgant daug angliavandenių turinčio maisto cukraus lygis normalizuojamas.

Ar su metais pagirios darosi sunkesnės?

Paplitusi nuomonė, kad su metais pagirių simptomai darosi sunkesni, veikiausiai todėl, kad organizmui sunkiau perdirbti alkoholį. Tiesa, moksliniu požiūriu, tam trūksta įrodymų. Tyrimuose apie pagirias dažniausiai dalyvauja jauni žmonės, na o keli tyrimai, lyginant kelias amžiaus grupes parodė, kad pagirias sunkiau pakelia jauni žmonės.

Ar yra stebuklingų vaistų nuo pagirių?

Vaistų nuo pagirių paieškos senos kaip pasaulis.

Senovės romėnai patarė vartoti nuo pagirių žalius pelėdų kiaušinius. Tai galėjo būti veiksminga, nes kiaušiniuose yra cisteino – amino rūgšties, kurią naikina alkoholis. Senovės sirai vartodavo miltelius iš paukščių snapų su mira. Čingischano laikais mongolai valgydavo raugintas avių akis, o viduramžiais gydytojai Europoje rekomenduodavo valgyti žalius ungurius ir karčiuosius migdolus.

Mūsų laikais gaminami įvairūs preparatai nuo pagirių. Kai kurie antiuždegiminiai preparatai, pvz., vaistai nuo migrenos, tolfenaminė rūgštis ar agurklės, turi teigiamo poveikio, bet kol nėra moksliškai pagrįstų vaistų nuo pagirių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)